Mokymosi sutrikimai AS atveju

AS diagnostikos kriterijuose pasigedau punkto apie mokymosi sutrikimus. Tai būtų kognityvinės (pažintinės) raidos nesklandumai, neleidžiantys apdoroti tam tikros informacijos.

Mano požiūriu, TLK-10 kriterijuose esanti frazė "Kliniškai reikšmingo bendro kalbos išraiškos, kalbos supratimo ar pažinimo raidos sulėtėjimo ir atsilikimo nebuvimas" yra šiek tiek klastinga. Pirmiausia, kas yra "kliniškai reikšmingas"? Kur prasideda ir kur baigiasi klinikinis reikšmingumas? Ar tai nėra subjektyvi sąvoka, kai paliekama spręsti gydytojui, besiremiančiam savo praktine patirtimi?

Bet aš apie tai, kas toje frazėje rašoma. AS atveju kalbos išraiška būna sutrikusi, kai kalbama per mažai, arba per daug; kalbama viena mėgstama tema ir nesidomima pašnekovo reakcija.

Kalbos supratimas irgi būna sutrikęs: pvz., vaikas kalba moksliniais terminais, tarptautiniais žodžiais, sudėtingomis konstrukcijomis, domisi nevaikiškomis temomis. Bet ar jis supranta, kai JAM yra tas pats kalbama? Tony Attwoodo aprašyti tyrimai rodo, kad ne.

Pažinimo raidos sulėtėjimas ir atsilikimas, mano požiūriu, ir lemia mokymosi sutrikimus mokykloje. AS turėtojas ypatingas tuo, kad pradinėse klasėse jis gali mokytis puikiai ir be problemų. Bet vidurinėje (atsiprašau, pagrindinėje, ar progimnazijoje, kaip numato švietimo reforma), kai dėstomi dalykai gilėja, sunkėja, platėja, ima ryškėti, kad vienose srityse AS turėtojui ir toliau sekasi puikiai, o kitose - vos ne žlugimas. Dažnai pastaroji sritis - grožinė literatūra. Kodėl? Joje nėra struktūros, loginės sistemos (pvz., chronologijos), joje yra ne vienas, o daug teisingų atsakymų, joje kalbama apie jausmus, emocijas, joje vartojamos perkeltinės prasmės ir įvairios kitos meninės išraiškos priemonės.

AS turinčių vaikų reakcijos į tai gali būti skirtingos. Berniukai gali imti ignoruoti, vengti šio dalyko. Jie sugeba tik atpasakoti turinį, o ne reikšti savo požiūrį, įspūdžius, emocijas (nes jų nėra). Mergaitės, kurioms būdinga domėtis jausmais ir nagrinėti tarp žmonių galiojančias nerašytas socialines taisykles, gali išvystyti ypatingąjį interesą literatūrai ir net pačios imti rašyti grožinės literatūros kūrinius!

Tų sunkumų gali būti ir kitokių. Bet dar viena bėda: tėvai, matydami, kad jų vaikui puikiai sekasi matematika, fizika, užsienio kalbos, gali ignoruoti, jog jam nesiseka kiti dalykai arba kad jis nesugeba bendrauti su bendraamžiais. Kaip tai gali būti - juk jis (ar ji) toks protingas. Turbūt aptingo, o gal laiko pritrūko? Gal reikia "paauklėti"? Deja, čia moralai nepadės. Tai ir yra AS ypatumas: vienose srityse pasiekimai puikūs, kitose - prasti. Todėl AS turėtoją už gerus pasiekimus reikia girti ir padėti ten, kur nesiseka. Kaip padėti? Štai čia reikalingos specialios metodikos, įgūdžių ugdymo programos, adaptuotas mokymas. Ar visa tai yra Lietuvoje?