Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2016 m. spalio 12 d., trečiadienis

"Nepatogaus kino" festivalis - apie autizmą

Spalio 13 dieną prasideda kino festivalis "Nepatogus kinas". Jau pats pavadinimas sako, kad jame bus rodomi dokumentiniai filmai įvairiomis temomis, kurias mes, visuomenė, labai norėtume nuslėpti patys nuo savęs ir manyti, kad viso to nėra. Festivalyje bus ir pora filmų, pasakojančių apie žmones, turinčius autizmo sutrikimų ir apie tai, kaip jiems sekasi pritapti šiame pasaulyje. Daugiau informacijos galima rasti festivalio svetainėje: http://nepatoguskinas.lt/2016/filmas/ismustas-is-veziu/http://nepatoguskinas.lt/2016/filmas/donzuanas/ ir kt.

2015 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

Aspergerio sindromo diagnozė - jau ir Putinui

Na va, štai ir sulaukėm netikėtumo: Aspergerio sindromo diagnozę jau ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatė Pentagonas. Ši įstaiga anksčiau, regis, kitokiais reikalais užsiimdavo, o dabar, vadinasi, atlieka psichologinius tyrimus.

Daugiau galima perskaityti blogai (suffers išvertė serga, na, kaip visada) ir nepilnai išverstame ELTOS tekste čia:  http://www.delfi.lt/news/daily/world/pentagonas-v-putinas-serga-aspergerio-sindromu.d?id=67099128

Arba skaitykite originalų anglišką tekstą čia: http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/vladimir-putin/11392680/Vladimir-Putin-suffers-from-Aspergers-syndrome-Pentagon-report-claims.html

2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Iš SAM archyvo


Iš SAM archyvo ištraukiu pranešimą spaudai, kuriame matyti, kad buvęs ministras Vytenis Andriukaitis padarė naudingų darbų. Kadangi ministro įsakymas yra teisės aktas, tai norint gauti tam tikrą paslaugą reikia kreiptis į Psichikos sveikatos centrą prie savo poliklinikos (greičiausiai).
Šitas fizinės sveikatos atskyrimas nuo psichinės yra tarsi žmogaus kūno atskyrimas nuo sielos, o vienoje įstaigoje dažniausiai nelabai žinoma, kas vyksta kitoje. Taigi kreipkitės, klausinėkite, ieškokite, ir rasite.

Raidos sutrikimų turintiems suaugusiems nereikės rašyti „svetimų“ diagnozių
Nuo kitų metų sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Tokia nuostata patvirtinta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytame įsakyme. Naujoji diagnozavimo tvarka padės kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką 18 metų sulaukusiems raidos sutrikimų turintiems pacientams, autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nebuvo nustatinėjama. Gydytojai psichiatrai, pasibaigus asmenybės raidai, subrendus dėl galiojančios darbingumo nustatymo tvarkos autizmo diagnozę keisdavo į kitą dažniausiai į „šizoafektinių sutrikimų“.
Patvirtinus suaugusių sergančiųjų įvairiapusiais raidos sutrikimais ligos
sunkumo nustatymo  tvarką, gydytojas psichiatras, kompleksiškai įvertinęs
bendrą paciento būklę, ligos eigą bei raidos anomalijas, socialinio bendravimo
bei elgesio sutrikimus, galės nustatyti ligos sunkumo laipsnį kaip papildoma
 priemone pasinaudodamas Klinikine autizmo vertinimo skale (CARS).
Nauja autizmo spektro sutrikimų sunkumo laipsnio nustatymo tvarka reikalauja
 ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų pakeitimo. Todėl Sveikatos apsaugos
ministerija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama
pakeisti darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir darbingumo lygio nustatymo
 tvarką.  Anot SAM rašto, šiuo pakeitimu būtų aiškiau reglamentuoti asmenims,
turintiems autizmo spektro sutrikimų ligos sunkumą darbingumo lygio procentai,
bei išvengta situacijos, kai tokiems ligoniams  keičiama diagnozė – vietoje
autizmo sutrikimų rašoma šizoafektiniai sutrikimai, protinis atsilikimas ir pan.  
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimus turi
vienas asmuo iš 160, o naujausiais statistiniais duomenimis – apie 1 proc. populiacijos.    
SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.ltwww.sam.lt

2014 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Senas, bet dar nepasenęs strapsnis

Sakoma, kad nauja - tai tiesiog užmiršta sena. Taip ir čia - primenu, kad "Delfyje" vis dar galima paskaityti seną straipsnį apie mus.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/autizmo-pozymiu-turincio-paauglio-istorija-i-prestizine-gimnazija-istojo-pirmu-numeriu.d?id=63502770

Daugiau straipsnių ne apie mus, o apie Aspergerio sindromą buvo 2010 m. žurnale "Natūralioji medicina" (Nr. 11), 2011 m. žurnaluose "Mažylis" (Nr. 3) ir "Mamos žurnalas" (Nr. 1).

Ar jūsų vaiko mokytojams trūksta žinių apie AS?

Laikas nuo laiko sulaukiu skambučių iš mamų, norinčių pasikalbėti apie Aspergerio sindromą ir savo vaikų problemas, ypač mokykloje. Per tuos ilgus pokalbius stengiuosi pabrėžti, kad pirmiausia būtina kreiptis į specialistus ir gauti tikslią diagnozę, tada kreiptis į psichologinę-pedagoginę tarnybą ir ten gauti privalomas rekomendacijas mokyklai. O jeigu to negana, reikia kantriai ir nuosekliai "dirbti" su mokytojais ir pagal galimybes su kitų vaikų tėvais (ne savo vaikų auklėjimu geriau neužsiimti, jeigu, tarkim, kyla patyčių problema).

Aš irgi dirbau tokį darbą. Iš pradžių tai buvo "gaisrų gesinimas", paskui ėmiausi prevencijos. Kai mokytojams užsimindavau apie Aspergerio sindromą, jie klausdavo: "O tai ką man daryti? Kaip elgtis? Kaip mokyti? Aš nieko apie tai nežinau". Taigi vienas iš mano "darbo" būdų buvo skaityti paskaitas pedagogų kolektyvuose. Bet taip pasisekė tik trijų mokyklų darbuotojams :) Dar Vilniaus Edukologijos universiteto studentams, šeimos centro "Kartu saldu" lankytojams ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro kuruojamiems pedagogams knygos "Aspergerio sindromas. Išsamus vadovas" pristatyme.

Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio mokyklų. Knygos tiražas buvo tūkstantis ir dar keli šimtai egzempliorių. Gali būti, kad reikiamos žinios ne visus, kuriems jų reikia, pasiekė. Todėl jeigu atsirastų mokyklų ar kitokių ugdymo įstaigų, kurios norėtų daugiau sužinoti apie Aspergerio sindromą ir skirti tam bent 2 val. savo laiko, siūlau rašyti man el. paštu zivile.aleskaitiene[eta]gmail.com.

Aš nesu psichologė ir negaliu konsultuoti ar skirti terapijos priemonių. Bet tarp savo klausytojų mačiau specialistų, kurie dirba su vaikais ir turėtų padėti jiems, bet nieko apie Aspergerio sindromą nežino, taigi įdėmiai klausėsi ir užsirašinėjo. Drįstu sakyti, kad psichologijoje bręsta šioks toks žingsnelis į šoną, o gal ir visai rimta takoskyra: priemonės, skirtos padėti NT (neurotipinės arba įprastinės raidos) asmenims, ir kitos priemonės, skirtos padėti AS turintiems asmenims. Viena iš pastarųjų - tai mokėjimas juos atpažinti ir jų turimų savybių nepriskirti "blogam charakteriui", žinoti, kaip jie mokosi, dirba, bendrauja.

Kalbant apie Lietuvos mokyklas, teko girdėti labai gerą pasiūlymą: nereikia AS turintiems vaikams atskirų mokyklų ir netgi klasių. Jiems reikėtų būti įprastinėse klasėse po 2-4 ir turėti atskirą mokytojo padėjėją. Viskas. Jie būtų ir integruoti į "plačiąją visuomenę" (NT), ir turėtų tam tikrą savo ratelį bei atskirą suaugusį pagalbininką įvairiais klausimais. Jeigu atsirastų tėvų, norinčių dėl to pakovoti, irgi rašykite. Viena aš nieko negaliu padaryti.

2014 m. balandžio 5 d., šeštadienis

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad autizmą sukelia vakcinos, rašo SAM

Labai džiaugiuosi, kad pagaliau apie autizmo problemas pradėjo rašyti pati Sveikatos apsaugos ministerija ir, ko gero, ateityje man nebereiks to daryti. Ir tekstas labai aktualia tema - apie skiepus. Nors šiame tinklaraštyje prieš keletą metų jau buvo apie tai rašyta, vis dėlto verta pakartoti.

Visą pranešimo tekstą galima perskaityti čia: http://www.sam.lt/index.php?3311010429# 

Rekomenduoju perskaityti iki galo, nes gale - pats įdomumas apie "namų kino tyrimus", kurie leidžia nustatyti pirmuosius autizmo požymius, kai tėvai dar jų nepastebi, o vaikas - dar nepaskiepytas.

Tokių tekstų mūsų sveikatos apsaugos institucijos turėtų rašyti kuo daugiau. Ypač apie pačių skiepų prigimtį, sudėtį, poveikį imunitetui, galų gale apie patį imunitetą - kas tai yra ir kaip saugo organizmą. Nes dabar esančią apytuštę informacijos erdvę užima rusiški interneto filmukai apie skiepų "žalą", ir juokingiausia, kad yra daugybė žmonių, kurie tiki tais neaišku kieno ir kokiais tikslais sukurtais filmais labiau negu šalia esančiais ir dirbančiais mūsų medicinos specialistais.

2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis

Gera naujiena autistams, vyresniems nei 18 metų

Šiandien, balandžio 2 dieną, kuri kartu yra ir tarptautinė autizmo supratimo diena, Sveikatos apsaugos ministerija turbūt neatsitiktinai paskelbė naujieną Raidos sutrikimų turintiems suaugusiems nereikės rašyti „svetimų“ diagnozių. Visas pranešimo tekstas čia: http://www.sam.lt/go.php/lit/Raidos-sutrikimu-turintiems-suaugusiems-nereikes-rasyti-svetimu-diagnoziu-/4672/1

Naujoji diagnozės nustatymo tvarka įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., bus naudojama Klinikinė autizmo vertinimo skalė (CARS). Ištrauką iš šios skalės anglų kalba pavyko rasti čia:  http://oreilly.com/medical/autism/news/diag_tools.html#CARS


Iš tiesų tai yra Childhood Autism Rating Scale (CARS), bet tyrimais nustatyta, kad ji tinka ne tik vaikams, bet ir paaugliams bei suaugusiems asmenims: http://www.jaacap.com/article/S0890-8567(09)65474-5/abstract Galbūt tinka ir Aspergerio sindromui, kadangi jis yra toks pat autizmo sutrikimas, tik "gerai funkcionuojantis" ir sunkiau pastebimas.