Vieną dieną rašiau "prezentaciją", t. y. .ppt failą mokyklai apie Aspergerio sindromą (AS) ir ten vardijau, kas nėra AS: kad tai nėra psichikos liga, nėra psichologinė problema, nėra blogo auklėjimo rezultatas ir nėra asmenybės ar elgesio sutrikimas.
Visi punktai kaip ir aiškūs, bet vienas buvo kiek miglotas man pačiai. Ar autizmo sutrikimai su asmenybės sutrikimais gali kaip nors sietis? Pirmiausia susiradau apibrėžimų. Pavyzdžiui:
Autizmas – santykių su aplinka
sutrikimas, pasireiškiantis žmonių ignoravimu, patologiniu uždarumu savo
emociniame, dvasiniame pasaulyje. Autistiški vaikai tuoj pat išsigąsta aplinkos
pakitimų, tampa neramūs, kiti šalinasi žmonių dėl intelekto stokos ar
kalbos sutrikimų. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000
m.)
Asmenybės
sutrikimai — pastovūs charakterio, socialinio elgesio
patologiniai pakitimai visybinės asmenybės vystymosi procese. Mokyklinio
amžiaus vaikų asmenybės sutrikimai pasireiškia išryškėjusiais tam tikrais
charakterio bruožais, akcentuacija, kuri įgalina suprasti, kad šių vaikų
elgesys skiriasi nuo normos. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)
Kaip beskaitytum, akivaizdu, kad šie apibrėžimai nėra nei itin tikslūs, nei išsamūs ir juos galima kritikuoti, bet čia to nedarysiu. Einu toliau ir randu vieno iš asmenybės sutrikimų smulkų aprašymą:
"Žmonės, turintys šizoidinio tipo asmenybės sutrikimų, yra
užsidarę savyje, mažai bendrauja, vengia kitų ir yra vieniši, nuolat paskendę
savo mintyse, jausmuose, fantazijose; bijo kitų žmonių artumo ir intymumo.
Paprastai tokie žmonės augo šeimose, kuriose nebuvo įprasta rodyti savo jausmų
ne tik viešai, bet ir tarpusavyje. Negaudami meilės iš tėvų, jie pasirenka kitą
objektą ir skiria visus savo jausmus jam. Tas objektas (gyvas ar negyvas)
išlieka jų dėmesio centre visą gyvenimą. Neblogai susitvarko darbe, nereikalaujančiame
kolektyvinių pastangų, labai kūrybingi. Po sunkių, skaudžių išgyvenimų, streso
asmenybės sutrikimas gali pereiti į sunkesnę formą." http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/sveikata/nemokejimas-bendrauti-gali-buti-ligos-pozymiu-128514#ixzz2BQbkNeWh
Štai čia ir gali kilti painiava, nes AS ir šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo aprašymai yra labai panašūs, na, bent išoriškai, spaudoje, kurią skaitome ir pan. "Atpainioti" padeda Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10, kurioje rašoma, kad šizoidinį (taip pat šizotipinį) asmenybės sutrikimą galima diagnozuoti tik tada, jei yra atmesta AS tikimybė (nustatoma tyrimais ir klausimynais).
Bet yra dar vienas klausimas. Ar AS turintys asmenys gali turėti asmenybės sutrikimą? Pavyko rasti švedų atliktą tyrimą, kuriame buvo tiriami 54 AS turintys asmenys, vyrai ir moterys. Rezultatas ir išvados, trumpai tariant yra tokios:
Maždaug pusė tiriamų asmenų atitiko asmenybės sutrikimo kriterijus, visi sutrikimai - iš A ir C grupės. Vyrų, turinčių AS ir asmenybės sutrikimo požymių, buvo 65 proc., moterų - tik 32 proc. Dalyviai, atitinkantys asmenybės sutrikimo kriterijus, turėjo daugiau autistinių bruožų pagal Autizmo spektro koeficiento nustatymo klausimyną.
Taigi prieita išvada, kad AS ir kai kurių asmenybės sutrikimų simptomai dideliu mastu sutampa. Todėl ši informacija gali būti naudinga, kai reikia suvokti problemas, su kuriomis susiduria AS turėtojas. Kita vertus, tyrimo pabaigoje priduriama, kad labai svarbu nepamiršti suaugusiems pacientams, kuriems nustatytas A ir (arba) C grupės asmenybės sutrikimas, atlikti tyrimo dėl įvairiapusio raidos sutrikimo ar AS. Gali būti, kad diagnozės pakeitimas iš asmenybės sutrikimo į įvairiapusį raidos sutrikimą (arba AS) leis suvokti tikrąsias negebėjimo bendrauti ar kitas problemas.
Plačiau apie tyrimą ir apie visas tris asmenybės sutrikimų grupes (anglų kalba):