Po balandžio 2-osios, įtariu, bent trumpam padaugės internete ieškančių autizmo temos. Kadangi tą dieną LRT rodė filmą "Juodas balionas" apie autistą paauglį ir jo šeimą, noriu pasakyti savo nuomonę apie jį.
Tie, kurie niekada anksčiau nesusidūrė su autizmu, po filmo turbūt pasibaisėjo ir nusprendė, kad tai - geroko protinio atsilikimo forma ir kančia virtęs gyvenimas. Iš vienos filmo frazės, jog "Charlie vaikystėje mokėjo ištarti kelis sakinius, o vėliau juos užmiršo", galiu daryti "diagnozę", kad filme vaizduojamas žemai funkcionuojančio dezintegracinio sutrikimo atvejis, gal net ir su protiniu atsilikimu (filme nieko nekalbama apie tai, kaip Charlie mokėsi). Į Aspergerio sindromą tai iš viso nepanašu.
Visą laiką kvailokai išsišiepęs, leidžiantis keistus garsus, kartojantis tuos pačius veiksmus, parduotuvėje krentantis ant grindų, fiziškai stiprus, bet darantis į kelnes 15-16-metis... Pasitaiko atvejų, kai fiziškai stiprų vaikiną reikia laikyti izoliuotą, nes jis turi polinkį žaloti save ar kitus. Bet filme rodomas paauglys visą laiką supamas žmonių, sugeba dalyvauti mokykliniame spektaklyje ir netgi lįsti prie brolio draugės - šie momentai manęs neįtikino, kad ten pavaizduotas autizmas. Filmo pabaigoje užrašas, jog "visi veikėjai išgalvoti", tik sustiprina tą įspūdį.
Žodžiu, tik noriu pabrėžti, kad filme parodomas autizmo veidas - tik vienas iš daugelio. Ir, sakyčiau, netgi šiek tiek žalinga rodyti filmus, leisti grožines knygas, kai tuo pat metu nėra nė vienos mokslinės, šviečiamosios knygos apie autizmą.
Tokioje situacijoje rekomenduočiau perskaityti Marko Haddono knygą "Tas keistas nutikimas šuniui naktį" ar pasižiūrėti belgų dramą "Benas X". Ten yra pavaizduoti ir kitokie autizmo veidai.
Pritariu autorės nuomonei dėl "Juodojo baliono". Iš filmų apie autizmą (turbūt šiuo atveju daugiau apie Aspergerio sindromą) rekomenduoju "Jausmų galia" (angl. "Eternal Sunshine of Spotless Mind"). Nors aprašyme neužsimenama apie sindromą, tačiau pagrindinio veikėjo Joel elgesys panašus į Aspergerį: vengiantis akių kontakto, mažai bendraujantis, suprantantis pažodžiui, kartojantis tuos pačius žodžius.
AtsakytiPanaikintiYra dar vienas filmas apie AS - daugybę prizų laimėjęs australų režisieriaus Adamo Ellioto animacinis filmas "Marie and Max" (2009). Tai istorija apie skirtinguose pasaulio galuose gyvenančius ir susirašinėjančius vienišus žmones - aštuonmetę Mary iš Melburno priemiesčio ir 40-metį Maxą, gyvenantį Niujorke ir kenčiantį nuo didelio antsvorio.
AtsakytiPanaikintiGaliu pasakyti tik tiek, kad šis filmas geriausiai atspindi mano šeimos "gyvenimo būdą". Beveik visos situacijos jau yra patirtos ar vis dar patiriamos. Tai sindromas, bet jis paliečia ne vieną žmogų, o visą šeimą. Žiūrint šį filmą įsijaust nereikėjo.
AtsakytiPanaikintikeistas autorės požiūris. įdomu kiek realiai bendro su autizmu turite.
AtsakytiPanaikintiJeigu komentaras apie mane, tai aš daugiausia bendro turiu su Aspergerio sindromu. Tačiau galiu tik pakartoti: autizmas turi daugybę veidų ir šis filmas neatspindi jų visų. Kad ir kaip ten būtų, meninio filmo siužetą rašė žmogus, kuriam šį klausimą ir reikėtų adresuoti.
AtsakytiPanaikintiTaip, klausiau Jūsų. O aš auginu vaiką autistą. Ir to filmo labai daug momentų buvo artimi mūsų gyvenymui. Be galo liūdnų momentų. Ir jei manęs klaustų kurį filmą apie autistą žiūrėt būtinai siūlyčiau šitą, o ne tokį kuriame toks vaikas- žmogus rodomas kaip genijus. Sudarant klaidingą įspūdį, kad VISI šį sindromą turintys vaikai yra tokie.
AtsakytiPanaikintiIndų Vedose aprašyta istorija apie akluosius, kurie čiupinėjo dramblį ir bandė įsivaizduoti, į ką jis panašus. Vienam - į koloną (nes palietė koją), kitam į virvę (nes pakliuvo uodega) ir t.t. Taip ir mes čia galim ginčytis, kaip atrodo autizmas. Bet problemą matau giliau: kol autizmo paliestieji slėpsis ir gėdysis, tol mūsų sveikatos ir švietimo valdininkai neatsakinės į e.laiškus, nes turės svarbesnių darbų arba manys, kad tai "siaura sritis". Tuo tarpu televizijos dirbs savo darbą ir rodys filmus. Bet juk sutiksite, kad filmais neįmanoma nei tinkamai apšviesti visuomenės, nei suteikti žinių tiems, kuriems jų reikia?... O gal niekam nieko ir nereikia? Užtenka pramogos - filmo?
AtsakytiPanaikintiPridėsiu dar vieną filmą apie Aspergerio sindromą turintį vaikiną:"Adam" 2009 m.
AtsakytiPanaikintiKai žiūriu filmus apie žmones, kurie turi autistinių bruožų ar diagnozuotą Aspergerio sindromą, galiu labiau suprasti ir atpažinti tokius žmones aplinkoje: mokinius, kolegas ir kt.
Esu mokytoja ir kiekvienoje klasėje atpažįstu vaikus, turinčius Aspergerio sindromo bruožų. Be abejo mano žinojimas apie šį sutrikimą, kaip ir apie kitus, atsirado ne iš filmų ar grožinės literatūros, labiau iš paskaitų ir kasdieninės patirties.
Kartais filmai yra labai paveikūs, jie gali plačiam žmonių ratui parodyti mums nežinomą gyvenimo pusę ir kylančias problemas.