Straipsnis spausdinamas balandžio 9 dienos "Lietuvos ryte", 12 puslapyje. Jame rašoma apie vieną Rio de Žaneiro (Brazilija) mokinį, mokykloje nužudžiusį 12 vaikų. Pradėkime nuo straipsnio pabaigos:
"Pažinojusieji jaunuolį... teigia negalintys patikėti, kad jis galėjo įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą. W.M Oliveira esą buvo ramus vienišius, nesiveldavęs į jokias problemas (paryškinta mano - ŽA)...
Tiesa, kaimynei Elmai Pedrosai (jis) visada atrodė ne toks, kaip kiti jaunuoliai. Sutikęs pažįstamus jis esą verčiau žiūrėdavęs pro šalį nei su jais pasisveikindavo.
"Jis buvo nebendraujantis, bet neatrodė, kad būtų linkęs į smurtą", - sakė E.Pedrosa.
"Jis neidavo į gatvę, tik sėdėdavo namuose prie kompiuterio. Neturėjo draugų, tik naršydavo internete. Jis buvo tikrai uždaras ir keistas", - panašų užpuoliko portretą piešė ir jo įseserė Rosilane.
Baigęs mokyklą W.M. Oliveira viename maisto sandėlyje dirbo padėjėju. Iš čia jis buvo atleistas... Anot sandėlio vadovo, kukliam jaunuoliui buvo sunku įsilieti į darbuotojų kolektyvą" (citatos pabaiga).
Galima rašyti kiek nori tinklaraščių, minėti per TV ir radiją įvairias sveikatos, autizmo supratimo, tolerancijos ir kitokias atmintinas dienas, bet po jų vėl išaušta eilinės abejingos ir "nieko nesuprantančios" dienos.
Nereikia važiuoti į Braziliją, kad suprastum, jog tai - autizmo sutrikimui būdingi bruožai. Bet reikia paaiškinti kitką: aprašytasis jaunuolis "buvo laikytas nepavojingu". Jis greičiausiai ir buvo nepavojingas iki tol, kol kažkas jo neišprovokavo. Brazilija ir Rio de Žaneiras turbūt nėra labai subtilios vietovės psichikos sveikatos priežiūros prasme, taigi, matyt, niekas ir nepastebėjo, kad šį "uždarą ir keistą", netgi "kuklų" jaunuolį kažkas tyliai terorizavo, be to, atleido iš darbo... Akivaizdu, kad surašytos ne visos jo problemos.
Straipsnyje rašoma, kad "tikrasis siaubingo nusikaltimo motyvas vakar dar nebuvo žinomas". Bet dabar bus sunku ir sužinoti, nes žmogus, tuos motyvus ir priežastis nešiojęsis savyje, jau negyvas. Turbūt jis niekam nieko nepasakojo, neprašė niekieno pagalbos ir, deja, nerado sumanesnio sprendimo, kaip tik atkeršyti visiems ir už viską vienu metu.
Lietuvoje ginklą gauti sunku, be to, lietuviai labiau linkę į tylias savižudybes, taigi ir tokių skandalingų istorijų pas mus nebūna. Bet ar iš tiesų vyksta mažiau tylių vidinių dramų ir tragedijų, kurių niekas nemato, ir kurios niekam nerūpi?
Kaip ir reikėjo tikėtis, šios istorijos tęsinyje balandžio 18 dienos "Lietuvos ryte" rašoma: "Šaulys - patyčių auka" (čia pavadinimas).
AtsakytiPanaikinti"Viliuosi, kad tai bus pamoka visiems mokytojams, kurie sudėję rankas stebėjo, kaip mokiniai buvo mušami, niekinami ir pajuokiami", - sakė prieš nusižudydamas W.M. Oliveira.
To psichologams nepakako, ir jie pareiškė, kad vaikiną "greičiausiai kamavo šizofrenija".
Na, yra šalių pasaulyje, kurios visiems keistiems atvejams turi vieną diagnozę...
Taip tiesiog paprasčiau. Kam sukt galvą dėl mirusio žmogaus? Pasakei - šizofrenija, ir tiek. O dar specialistų parengimas kiek kainuoja... Liūdna, bet tokia absoliučios daugumos mąstysena. Kartais pamąstau, kad net ir visų iškrypimų ir su jais susijusių nusikaltimų pagrindas gali būti autizmo spektras. Tačiau laukti, kol įvyks nelaimė, ir paskui nubausti, matyt, yra kur kas lengviau, o gal ir maloniau, negu imtis visapusiškų (pabrėžiu - VISAPUSIŠKŲ, o ne tik potencialių aukų auklėjimo) prevencinių veiksmų.
AtsakytiPanaikintiNežinau, gal ir neteisus esu, tačiau kuo toliau domiuosi AS ir autizmu, tuo labiau tai atrodo logiška.