Autizmo statistikos klaustukai

Prieš porą dienų portalas www.lrytas.lt patalpino interviu apie autizmą. Jį galima paskaityti čia:
http://www.lrytas.lt/-13276577251326152829-autizmas-ne-visada-atima-kartais-ir-apdovanoja-talentais.htm

Besidomintiems autizmo problemomis naujos informacijos čia gal ir nėra daug, bet atsirado proga dar kartą pakalbėti apie autizmo skaičius. Dr. Liudvika Starkienė, su kuria kalbėjosi "Lietuvos rytas", yra viena iš nedaugelio žmonių, prieinančių prie autizmo statistikos Lietuvoje.

Interviu cituojamas vienintelis Lietuvoje gyd. dr. Sigitos Lesinskienės 2000 m. atliktas tyrimas "Vilniaus miesto vaikų autizmas": "Tyrimas taip pat atskleidė, kad autizmo sutrikimas nepakankamai diagnozuojamas - beveik 80 proc. vaikystės autizmo atvejų ir net 97 proc. Aspergerio sindromo atvejų diagnozė pirmą kartą buvo nustatyta tik tyrimo metu." Tikrai taip, pati esu skaičiusi tą tyrimą.

Toliau L.Starkienė pateikia naujus skaičius: "Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, vaikų, kurie dėl įvairiapusių raidos sutrikimų (šiems priskiriamas vaikystės autizmas, Aspergerio sindromas ir nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas) lankėsi pas gydytoją, skaičius nuo 2003 m. išaugo beveik trigubai - 2010 m. tai sudarė 10,1 / 10 tūkst. vaikų."

Toliau padaroma kaip ir išvada: "Perskaičiavus 2000 m. tyrimo rezultatus pagal 2010 m. Lietuvos vaikų populiaciją, tikėtina, kad tokių vaikų skaičius galėtų siekti apie 4,5 tūkst., tačiau patikimus duomenis turėtume tiktai atlikus naują autizmo paplitimo tyrimą."

Žodžiu, pateikta keletas skaičių, iš kurių niekas neaišku. Pirma, nenurodyta Lietuvos vaikų populiacija, reikia ieškotis pačiam skaitytojui. Antra, rašoma, kad 2010 m. pas gydytojus lankėsi 1 iš 1000 vaikų, tai čia ir yra tie 4,5 tūkst.?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skaičius nedidelis: juk štai JAV šis santykis - 1 iš 110. Grįžkime prie 2000 m. tyrimo, kuris rodo nediagnozavimo procentus. Štai čia yra tikroji problema - ne kiek diagnozuota, o kiek nediagnozuota.


Be to, kai kalbama apie autizmą ir jo paplitimą, kažkaip labai natūraliai kalba eina vien tik apie vaikus. O kaip nediagnozuoti suaugusieji, kuriems niekas net nesivargina kurti jokios metodikos ir daryti tyrimų? Vadinasi, straipsnyje pateikti skaičiai gal kiek ir įdomūs, bet nieko neatspindi.


Tuo tarpu S.Lesinskienės pateikti skaičiai, tegul ir 12 metų senumo, atspindi pasaulinę tendenciją. Galbūt tuos skaičius šiek tiek pagerina didėjantis žinomumas apie autizmo sutrikimus ir gerėjanti diagnostika, bet vis dėlto tuos 80 ir 97 nediagnozavimo procentus sumažinti iki 0 proc. pavyks negreitai.


Taigi paskaičiuokime savarankiškai. Jeigu Lietuvoje gyvena 3 mln. žmonių, o autizmo sutrikimą turi 1 iš, na, europinio skaičiaus 167 (naiviai manykime, kad gal mes sveikesni už amerikiečius). Vienas paprastas veiksmas ir turime 17 964 įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmones, turinčius ar neturinčius oficialią diagnozę, bet turinčius autizmo sutrikimą.


Tą patį veiksmą atlikę su amerikietiška statistika, turėsime 27273 tokius žmones. Ir dar neužmirškime, kad ir europiečių, ir amerikiečių diagnostika taip pat galbūt ne šimtaprocentinė.