Knyga apie Aspergerio sindromą jau išleista

Knyga apie Aspergerio sindromą jau pasirodė. Deja, kol kas ne knygynuose. Visas tūkstantis egzempliorių nukeliavo tiesiai į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą ir iš ten bus nemokamai dalijamas tikslinei auditorijai.

Papildomą 100 egz. bus galima įsigyti keliuose didžiausiuose Vilniaus (ir galbūt kitų miestų) knygynuose. Taip pat kokia dešimtis privalomųjų egzempliorių bus perduota bibliotekoms. Taigi tie, kurie nėra tikslinė auditorija, t. y. ne specialieji pedagogai ar psichologai, o žmonės, turintys reikalų su AS – tėveliai, šeimų nariai, ar tie, kurie patys jaučiasi esantys kitokie, ir kuriems įdomi ši sritis, – turėtų laikas nuo laiko pasidomėti knygynuose arba pačioje "Margų raštų" leidykloje Vilniuje, Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmuose). Jeigu ką nors sužinosiu pati, iš karto parašysiu čia.

Tūkstantis egzempliorių, kai vien vidurinių mokyklų Lietuvoje virš 1200 (o kur dar darželiai, globos namai, pedagoginės tarnybos ir t.t.), yra nedaug. O 100 egz. knygynams, kai statistika rodo, kad autizmo sutrikimų paliestų žmonių šalyje gali būti apie 18 tūkst.? Labai tikiuosi, kad vieną dieną prireiks antro šios knygos leidimo :)

Aspergerio sindromas pas mus kol kas - tarsi "paralelinis pasaulis". Jis egzistuoja šalia mūsų nepriklausomai nuo to, kiek apie jį žinome, ar iš viso žinome, ar suprantame, o galbūt neigiame jo egzistavimą. Vienas kitas straipsnis žiniasklaidoje, viena kita grožinė knyga, dar kino filmai - ir viskas tuoj pat nuskęsta didžiuliame informacijos sraute. O tasai "paralelinis pasaulis" gali būti mūsų vaikai, tėvai, sutuoktiniai, kolegos, viršininkai.

Ši beveik 400 psl. knyga apima visus AS aspektus - nuo to, kaip jį atpažinti ir diagnozuoti iki sudėtingos intelektinių gebėjimų, emocijų raiškos bei jutimų jautrumo analizės, viską iliustruojant ištraukomis iš žmonių, turinčių AS, autobiografijų.

Šiai knygai išleisti prireikė daugiau nei ketverių metų pastangų. Ir net ne dėl to, kad tokia idėja kilo įsivažiavus ekonominei krizei (prie kurios tikrai prisidėjo naktinis mokesčių perversmas, itin palietęs leidyklas). Mačiau, kaip bijomasi naujų temų (neaišku, ar kas skaitys), kita vertus, mačiau, kaip mano idėja buvo įgyvendinama pasirenkant leisti kitas panašios tematikos knygas, tik plonesnes (autizmo tema vis tiek perspektyvi). Ir viskas visada, žinoma, galiausiai atsiremdavo į pinigus. Man būdavo siūloma ieškoti privačių rėmėjų. Tačiau kodėl rėmėjai turėtų remti tai, kas irgi yra verslas? Kodėl Lietuvoje rimtų, ne pramoginės psichologijos knygų, leidyba turi prašyti išmaldos?! Juk rėmėjas norės - duos pinigų, o nenorės - neduos.

Tačiau tikslas pagaliau buvo pasiektas, idėja materializavosi. Ta proga norėčiau savo auditorijos paklausti: apie ką dar trūksta literatūros lietuvių kalba? Galbūt vertėtų tęsti AS temą detaliau, pavyzdžiui, apie kognityviąją terapiją, o gal reikėtų kokios nors AS turinčio žmogaus autobiografijos? O gal apie hiperaktyvumą? Arba apie specifinius raidos sutrikimus? Jeigu negalime tokių knygų parašyti patys, tai išsiversti tai, kas yra geriausio pasaulyje, tikrai galime.