Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

MBR padės labai anksti nustatyti autizmą, mano Izraelio mokslininkas

Neseniai gavau nuorodą į straipsnį tinklalapyje www.cjnews.com, ten rašoma apie Izraelio mokslininkų atliekamus autizmo tyrimus. Regis, verta kai kurias ištraukas pateikti ir lietuviškai.

Straipsnyje cituojamas profesorius Ilanas Dinsteinas, teigiantis, jog netolimoje ateityje, per penketą ateinančių metų, bus galima diagnozuoti autizmą magnetinio branduolinio rezonanso (MBR) metodu jau vienerių metų vaikams.

Weizmann'o mokslinių tyrimų institutas atlieka tyrimą, kurio metu skenuojamos vaikų nuo 12 mėnesių iki beveik ketverių metų smegenys. I.Dinsteinas sako: “Esu tikras, kad per penketą metų atsiras biologinis autizmo tyrimo būdas, sukelsiantis šioje srityje diagnostikos revoliuciją". 

Mokslininkai kai kurių tirtų vaikų smegenyse tarp pusrutulių aptiko skirtingumų, kurie, jų manymu, gali būti autizmo "pranašai". Pasak profesoriaus, vaikų, turinčių polinkį į autizmą, smegenų pusrutulių tarpusavio komunikacijai trūksta sinchroniškumo. O kuo sinchroniškumas didesnis, tuo geresni kalbos įgūdžiai, ir atvirkščiai.

I.Dinsteinas įsitikinęs, jog MBR parodys smegenų anomaliją daugiau kaip 70 proc. vaikų, turinčių autizmą, atvejų.

Mokslininkai aiškina, kad vaikai bus tiriami miegantys. Smegenys miego metu išlieka aktyvios, ir jų veiklą galima stebėti MBR įranga, nes kraujas teka į tas smegenų sritis, kuriose vyksta nervinė veikla.

Galimybė aptikti anomaliją tokių mažų vaikų smegenyse leis labai anksti diagnozuoti autizmą ir pradėti elgesio bei kitokias terapijas. Be to, šis atradimas dar kartą įrodo, jog autizmo kilmė - biologinė.

I.Dinsteinas sako: "Autizmas - toks neaiškus terminas, jo supratimas dar toks neapibrėžtas. Paklausęs psichologo, kas tai yra, niekada negausi tiesaus atsakymo".

Visuotinai sutariama, kad trys autizmo esminiai bruožai yra kalbos sunkumai, prasti bendravimo įgūdžiai bei pasikartojantis elgesys, tačiau, pasak mokslininko, jie taip skirtingai pasireiškia atskirais atvejais, kad negali būti patikimi požymiai.

Akivaizdu, kad autizmo paplitimas smarkiai auga: "Prieš 30 metų buvo vienas atvejis iš penkių tūkstančių. Šiandien, bent jau JAV, jų yra maždaug vienas iš 110,” - sako jis.

To priežastis iš dalies yra geresnis supratimas ir platesnis apibrėžimas. Pavyzdžiui, į autizmo sąvoką dabar įeina ir Aspergerio sindromas, nors čia kalba ir kalbėjimas nėra problema. O itin platų terminą "mišrūs raidos sutrikimai", pasak I.Dinsteino, vartoja profesionalai, kai nežino, kas iš tiesų yra negerai.

I.Dinsteinas įsitikinęs, kad autizmas yra smegenų sutrikimas, ir tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės pernelyg jautriai reaguoja į sensorinę informaciją, pvz., šviesą ar garsą, ir vengia jos arba dėl jos išsivysto įkyrios idėjos. Taip pat žinoma, kad viena iš priežaasčių - genetinė, kad šiuo metu yra identifikuota maždaug 100 genų, siejamų su autizmu. Mokslininkai jau moka sukelti į autizmą panašius simptomus bandomosioms pelėms sušvirkšdami medžiagos su pakeistais genais.

"Mes gimstame su per dideliu neuronų kiekiu, - sako mokslininkas. - Per pirmuosius trejus gyvenimo metus vyksta jų mažėjimo procesas". Gali būti, jog autizmas atsiranda tada, jeigu tie pertekliniai neuronai nemiršta ankstyvuoju smegenų brandos laikotarpiu.

I.Dinsteinas tikisi, kad laikui bėgant MBR padės nustatyti bei gydyti ir sensorinius autizmo aspektus. Jis mano, kad sensorinis sutrikimas turėtų būti pripažįstamas ketvirtu bendruoju autizmo požymiu.

Šalia to I.Dinsteinas dar kartą paneigė skiepų ir autizmo sąryšį. Ši teorija britų spaudoje buvo paskelbta 1998 metais, sukėlė didelę paniką, tačiau 2010 metais buvo galutinai atšaukta, jos kūrėjas neteko gydytojo licencijos. Ši teorija iš dalies buvo paremta tuo, jog autizmą esą sukelia skiepuose esantis gyvsidabris. Tačiau paaiškėjo, kad kai kuriose šalyse vakcinose gyvsidabris nebuvo naudojamas, tačiau autizmo atvejų buvo lygiai tiek pat, kiek ir kitose šalyse.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą