Koks darbas tinka AS turėtojams?

Aspergerio sindromo turėtojai yra normalaus ar net gerokai aukštesnio nei įprasta intelekto žmonės. Jie yra visiškai įgalūs (skirtingai nei įprastinio autizmo - Kannerio sindromo - atveju), taigi turi turėti užsiėmimą ir pajamų šaltinį. Svarbiausia - tas darbas turi atitikti jų gebėjimus ir domėjimosi sritis. Šia prasme jie lyg ir niekuo nesiskiria nuo neurotipiškų asmenų daugumos.

AS turėtojų ypatumas - netolygus gebėjimų profilis, paprastai nustatomas dar mokykliniame amžiuje. Vadinasi, kai kurie dalykai jam sekasi puikiai, o kai kurie - visiškai ir beviltiškai nesiseka. Tačiau nereikia jaudintis dėl trūkumų, geriau lavinti ir puoselėti turimus talentus.

Pavyzdžiui, AS turėtojas nuo vaikystės gali domėtis meteorologija. Kaip jau esu rašiusi, ypatingasis AS turėtojo interesas nuo paprasto hobio skiriasi anomaliu intensyvumu. Taigi AS turėtojas jau pradinėse klasėse gali nustebinti išsamiomis žiniomis apie viso pasaulio klimatą, kritulių kiekį, metines temperatūras, vėjų rūšis ir t.t. Nereikia iš jo juoktis ar stebėtis. Tai - "mažasis profesorius". Galbūt šios žinios - būsimos karjeros ženklas?

Tą patį galima pasakyti apie matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, kompiuterijos, visuomeninio transporto, žoliapjovių, liftų, gyvūnų, žinovus. Domėjimosi sričių sąrašas - beribis. AS turėtojas gali būti ir humanitaras: geras žurnalistas, nes galbūt turi puikią atmintį faktams; redaktorius, nes nepraleidžia nė klaidelės; netgi gidas, vedžiojantis turistus, kadangi paprastai nenuspėjamą bendravimą su žmonėmis galbūt sugeba įsprausti į savo sukurtų taisyklių rėmus. Gali būti vertėjas, jeigu jam gerai sekasi mokytis kalbų ir mėgsta dirbti vienas. Gali būti dailininkas ir architektas, nes tai, ko nemoka pasakyti žodžiais, gali išreikšti vaizdais. Gali būti puikus aktorius, nes sugeba puikiai pamėgdžioti kitus žmones, muzikantas, nes tik taip gali išreikšti viduje verdančius jausmus.


(Kartais, kai matau, kaip žurnalistai bando prakalbinti kokį noras dailininką ar kino režisierių, o šis tik nuleidęs akis kažką mykia ar kažką trumpai burbteli, pradedu įtarti AS. Tai - nieko blogo, tiesiog žmogus daro konkretų, gerą, teisingą darbą, bet štai kalbėti apie jį nemoka. Į nemokėjimą kalbėti apie save ir savo pasiekimus turėtų atkreipti dėmesį ir darbdaviai, mėgstantys sklandžiai ir protingai suokiančius kandidatus. Sklandus kalbėjimas dar nereiškia tikro talento.)


Tarp vengtinų profesijų - tos, kur reikia daug bendrauti su žmonėmis, ypač klientais, kur reikia socialinės improvizacijos, greitos orientacijos, puikios trumpalaikės atminties, pavyzdžiui, padavėjo, dispečerio (taksi, oro uosto ir pan.), sekretoriaus, registratoriaus, kasininko. Gali nepasiteisinti ir karjera įmonėje, tarkim, nuo eilinio kompiuterininko (darbas su technika) iki kompiuterininkų skyriaus vadovo (darbas su žmonėmis, kurie dirba su technika).


AS turėtojai greičiausiai netiktų ir būti politikais. Nes jie nemoka meluoti :)

Autizmas: naujienos iš Rusijos

Pagaliau šį tą apie autizmą sužinojome ir iš Rusijos. Portalas "Delfi" išvertė trumpą žinutę, kurią paskelbė Rusijos naujienų agentūra RIA: http://www.delfi.lt/news/daily/Health/labiausiai-paplitusios-vaiku-ligos-diabetas-astma-epilepsija-ir-autizmas.d?id=58315042.

"Delfi" apie autizmą autorinių straipsnių paprastai nerašo, matyt, todėl, verčiant žinutes iš užsienio šaltinių, samprata "autizmas yra liga" praeina pro visus redaktorius nepastebėta. Na, gal šis atvejis kiek išskirtinis, nes rusiškame tekste autizmas irgi priskirtas prie ligų.

Taigi, tekste cituojamas vaikų neurologas profesorius Andrejus Petruchinas, sakantis, kad Rusijoje vienas vaikas iš tūkstančio turi autizmą. Ir kartu pastebi (originaliame tekste), kad iki septintojo dešimtmečio Rusijoje buvo daug "pasaulinio lygio psichiatrų", o štai šiandien gerus specialistus gali ant pirštų suskaičiuoti.

Kitame RIA "Novosti" interviu psichologijos mokslų daktarė Olga Nikolskaja sako, kad autizmo sutrikimų Rusijoje 20-22 vaikai iš 10 tūkstančių (t.y. 2-2,2 iš tūkstančio) ir priduria, dėmesio: "Tuose miestuose, kur pradedama dirbti su autistais, jų skaičius ima žaibiškai augti, nes specialistai juos greičiau pastebi..."

Kukli išvada - kuo daugiau visuomenėje bus autizmo specialistų, tuo bus didesnis ir autizmo sutrikimų turinčių asmenų skaičius. Vadovaujantis šia logika, turbūt negalima sakyti, kad JAV yra daugiausia autistų, reikėtų sakyti kitaip: ten yra daugiausia specialistų ir geriausia diagnostika.

Visą interviu su O.Nikolskaja rusų kalba galima paskaityti čia: http://ria.ru/interview/20120409/621603034.html. Gal net pavyks sužinoti ką nors naujo. Beje, ji trumpai primena, kad sovietiniais metais diagnozė buvo ne "vaikystės autizmas", o "šizofrenija". Tad kas iš to, kad tada buvo pasaulinio lygio psichiatrų, juk vadovavosi jie doktrina, kad autizmas - psichikos liga.

Dar viena knyga apie autizmą

Ką tik išleista dar viena knyga apie autizmą - Ellen Notbohm "Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų". Tokia nauja, kad net knygynuose dar neradau.

Knygą išleido "Tyto alba". Anotacijoje rašoma: "Autizmui pastaraisiais metais visuomenė skiria vis daugiau dėmesio. Šis reiškinys vis plačiau nagrinėjamas, nes su autistais susiduriame vis dažniau. Todėl ir tiems, kurių šeimoje auga autistas, ir tiems, kurie turi jį mokyti ar su juo dirbti, gali būti pravartus vadovas po pasaulį, regimą tokio žmogaus akimis... Šią glaustą ir informatyvią knygą turėtų perskaityti kiekvienas tėvas, mokytojas, socialinis darbuotojas, psichoterapeutas ir gydytojas."

Iš tiesų, prieš trejetą metų ta pati leidykla man sakė, kad nėra nei pinigų tokioms knygoms ("tokioms"- tai turbūt ne komercinėms, ne politinėms, ne madingoms) leisti, be to, esą neaišku, ar daug bus skaitančių...

Džiugu, kad šiandien ir pinigų atsiranda, ir tokių klausimų nebekyla.

Radau didelį tinklaraštį apie AS

Radau didelį tinklaraštį anglų kalba apie Aspergerio sindromą: www.myaspergerschild.com.

Jame matau daugybę ilgų tekstų, kuriems perskaityti reikia daug laiko :) Turintiems konkrečių klausimų ir mokantiems anglų kalbą siūlau susirasti reikiamus tekstus ir studijuoti savarankiškai.

Sunkus vaikas, nes valgo tik vieną patiekalą...

Prieš keletą dienų internete paskelbtas žanro "klausimas - atsakymas" straipsnis apie tai, kaip gyventi su sunkiu vaiku. Dar įdėta pikto vaiko nuotrauka... Galima paskaityti štai čia:
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/olapinas-kaip-gyventi-su-sunkiu-vaiku.d?id=56077283

Straipsnis apie tai, kad 8 metų vaikas labai mažai valgo - tik vienos rūšies dešreles, ir tik su pomidorų padažu. Vaikas baudžiamas už neklausymą, t.y. nevalgymą, ir t.t.

Labai pažįstama situacija. Bet ar teisingi psichoterapeuto Olego Lapino patarimai? Didžiąja dalimi ne. Pirmiausia daroma neteisinga prielaida, kad toks elgesys - psichologinė problema. O juk vaikas buvo apžiūrėtas Vaiko raidos centre. Ir ką??? Jokių rezultatų?

Darykime prielaidą, kad tam vaikui iš nežinojimo nediagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Vieno patiekalo valgymas labai būdingas šiam sutrikimui. Iš karto pabrėžiant, kad tai nėra nei psichologinė problema, nei elgesio sutrikimas, galima pasakyti, kad tikroji tokio elgesio priežastis - 1) itin jautrūs skonio ir kvapo pojūčiai; ir 2) baimė nukrypti nuo įprastinės rutinos.

Jau esu rašiusi, kad itin jautrūs pojūčiai vieną dieną turėtų būti pripažinti ketvirtuoju autizmo sutrikimo bruožu. Nuo to kenčia įvairaus amžiaus asmenys, ne vien vaikai. Kai kurie maisto pojūčiai burnoje gali sukelti pykinimą, skausmą, maisto kvapas gali būti tiesiog iškreiptas (pvz., persiko kvapas kai kam primena šlapimą, ir aišku, dėl to persikų nevalgo, ir pan.).

Primenu, kad autistiškas elgesys ryškiausias būtent vaikystėje. Užaugę tokie žmonės išmoksta prisitaikyti, jie sąmoningai ieško ir randa maisto produktus, kurie jiems yra priimtini.

Prisirišimas prie rutinos - trečiasis autizmo požymis. Kodėl autistai nenori valgyti įvairaus maisto? Ogi dėl tos pačios priežasties - naujas maistas gali būti "pavojingas" - stipraus skonio, kvapo, nemalonios, netgi bjaurios tekstūros.

Labai gaila, kad aprašyto vaiko tėvai tokie neempatiški jam. Bet ką daryti, kai net specialistai nesupranta, su kokia problema susidūrė.

Vasario 18-oji - Tarptautinė Aspergerio diena

Truputį per vėlai apsižiūrėjau, kad pražiopsojau svarbią datą - jau treti metai vasario 18-ąją pažymimą Tarptautinę Aspergerio dieną (International Asperger's Day).

Vasario 18 diena - austrų pediatro Hanso Aspergerio (1906-1980) gimtadienis. Tai, kad Aspergerio diena atskirta nuo Pasaulinės autizmo dienos, kuri pažymima balandžio 2 dieną, rodo ne ką kita, kaip faktą, kad AS ir autizmas (Kannerio sindromas) - skirtingi sutrikimai, nors ir priklauso tai pačiai grupei.

Nežinau, kaip Europoje ar JAV, bet ši diena aukštu valstybiniu lygiu pažymima Australijoje. Ir ne tik pažymima. 2008-2012 metais (t.y. ketveriems metams) Australija iš valstybės biudžeto skyrė 220 mln. dolerių (612 mln. Lt) pagalbai vaikams, turintiems autizmo sutrikimų - ankstyvajai intervencijai, raidos gerinimo terapijai, pagalbai šeimoms, įvairiems būreliams, informacijos sklaidai. Ten rengiamos ir didelės mokslinės konferencijos, bet mums į jas, deja, per toli vykti.

Vasario 18-oji kartu yra ir proga prisiminti patį mokslininką. Taigi, savo garsųjį darbą apie "autistinę psichopatiją" (jis pats taip vadino) H.Aspergeris paskelbė 1944 m. Keistas laikas, ar ne? Karas, nacių okupacija - o čia mokslininkas užsiima vaikų tyrinėjimais. Pasirodo, H.Aspergeris taip mėgino apginti vaikus, kurie, pagal nacių įstatymus, turėjo būti sunaikinti dujų kamerose, nes jie neva sirgo paveldimomis ligomis, o tokie arijų tautai nereikalingi. H.Aspergeris įnirtingai įrodinėjo, kad jie niekuo neserga, priešingai, yra tokie talentingi, kad gali praversti kariuomenei ir prisidėti prie pergalės.

Terminas "Aspergerio sindromas" atsirado 1981 metais, jį sukūrė mokslininkė Lorna Wing (beje, pradėjusi savo karjerą dėl to, kad turėjo dukterį autistę). Tačiau pats H.Aspergerio darbas buvo parašytas vokiečių kalba, todėl akademinė visuomenė jo tiesiog nepastebėjo (Leo Kanneris, priešingai, nors buvo austrų kilmės, bet gyveno ir dirbo JAV, rašė anglų kalba, gal todėl jo aprašyta autizmo atmaina šiandien vis dar geriau žinoma). Tik kai šį darbą 1991 metais į anglų kalbą išvertė prof. Uta Frith, prasidėjo ir jo nagrinėjimas.

Pasakojama, kad pat H.Aspergeris turėjo savo aprašyto sindromo bruožų, kad visą gyvenimą domėjęsis austrų poeto Franzo Grillparzerio kūryba ir taip mėgęs apie tai kalbėti, kad klasės draugams net įkyrėdavo jo klausytis. Be to, jis turėjo nedaug draugų, tačiau, subrendęs ir įsitraukęs į jaunimo judėjimą, pasikeitė. 1935 metais jis vedė ir susilaukė penkių vaikų. H.Aspergeris Vienoje studijavo mediciną ir pradėjo dirbti gydomosios pedagogikos srityje. Apie jo aistrą pasirinktai profesijai ir darbui liudija tai, kad  kelios dienos iki mirties (1980 metais) jis dar skaitė paskaitą. Iš viso paskelbė daugiau nei 300 mokslo darbų.

Maistas - tai sveikata arba liga

Jau senokai buvau pasižadėjusi parašyti apie maistą. Bet vis atidėliojau, nes nesu nei gydytoja, nei profesionali kulinarė, o be to, labai sunku ką nors įtikinti daryti kitaip negu liepia (reklamuoja) mėsos, pieno, alkoholio ir farmacijos pramonė.

Todėl paprasčiausiai rekomenduoju perskaityti šiandien pasirodžiusį straipsnį apie ajurvedą:
http://www.grynas.lt/gyvenimas/ekomedicina-mityba-pagal-ajurveda-kol-nepasitustinote-nevalia-ir-pusryciauti.d?id=54909819#a_emb_132810461529730_55.

Ne aš jį rašiau, taigi ir pretenzijų nepriimu :))) Vis dėlto aš laikausi būtent čia išvardintų taisyklių ir jau ketvirti metai nė slogos normalios nesu turėjusi. Tiek pat laiko nebevalgau ir mėsos - o mano kraujas tinkamas donorystei (vadinasi, melas, kad mėsa būtina, tik reikia žinoti, kuo ją pakeisti; pvz., galima paskaityti čia: http://www.jogosmityba.lt/receptai). Tiesa, prieš mėnesį skaudėjo galvą, tai skausmą labai greit numalšino pora šaukštelių svogūno sulčių, sumaišytų su trupučiu medaus (jokio paracetamolio ar ibuprofeno!!!). Beje, ilgai vartojant, svogūno sultys su medumi mažina kraujospūdį. Ir dar daug ką galėčiau papasakoti...

Tekstus apie ajurvedą nėra lengva skaityti, šių žinių įsisavinimas yra ilgas procesas, galintis užtrukti ne vienerius metus - skaitant tuos pačius ar naujus tekstus, dalyvaujant seminaruose ir... po truputį keičiant savo požiūrį.

Norėčiau šį tekstą tik truputį papildyti. Kažkada paprašiau ajurvedos gydytojo dr. Partapo Chauhano išdėstyti savo nuomonę apie tai, kaip autizmo sutrikimus galėtų palengvinti senoji indų medicina. Štai jo atsakymas:

"Autizmas ir kiti – dėmesio ir aktyvumo, bipolinis – sutrikimai kyla dėl netinkamos proto būklės. Pasak ajurvedos, šiuos sutrikimus sukelia silpna sattva energija. Sattva – tai proto veiklos savybė, atsakinga už proto aiškumą, o prote vyraujanti sattva lemia sveiką jo būseną. Kadangi už proto veiklą yra atsakingos smegenys, žema sattva, nurodanti, kad protas nesveikuoja, gali lemti cheminius ir biologinius pokyčius smegenyse. Žema sattva taip pat parodo, kad dominuoja kitos dvi proto būsenos – rajas ir tamas energijos.

Rajas dominavimas sukelia nerimą, nekantrumą, agresiją, hiperaktyvumą, potraukį kokiems nors negatyviems poelgiams. Tamas dominavimas sukelia sąmyšį, tingumą, manijas, depresiją ir nesugebėjimą suvokti tiesą. Rajas ir tamas savybių dominavimas ir sukelia tokias problemas kaip bendravimo, komunikacijos įgūdžių nebuvimas ir nelanksti rutina.

Ajurveda gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo vadinamųjų nepagydomų sutrikimų. Gydymu siekiama padidinti sattva ir sumažinti rajas bei tamas. Tam skiriami augalinės kilmės preparatai, reguliuojantys smegenų cheminius procesus. Specialios panca karma (valomosios) procedūros padeda atpalaiduoti protą ir atkurti normalią biologinę smegenų būseną. Be to, asmeniui rekomenduojama valgyti „satvinį“ maistą – švarų, natūralų, organinį, vegetarinį, taip pat klausytis atpalaiduojančios muzikos, naudoti kvapų terapiją, gyventi natūralų gyvenimo būdą, vengti streso. Tokiems pacientams taip pat teikiamos nuolatinės konsultacijos, kaip atsikratyti neigiamų požiūrių į pasaulį (plg. kognityvinė elgesio terapija - Ž.A.). Patirtis rodo, kad dauguma šių pacientų yra normalūs, tačiau pasaulis „nėra normalus“, ir todėl išeina, kad jie elgiasi neįprastai. Jie nepritampa prie šio pasaulio, todėl mato jame tik negatyvius dalykus. Taip pat aš pastebėjau, kad dauguma pacientų, turinčių sutrikimų, stengiasi į pasaulį reaguoti abejingai, o tada jiems priklijuojama protiškai sutrikusių etiketė. Tačiau iš tikrųjų šie žmonės dažniausiai yra geri ir subtilūs (nieko neapgaudinėja, neišnaudoja), tai pasaulis yra sutrikęs. Šios tiesos atskleidimas įkvepia juos ir tampa gydymo dalimi. Dvasingumo didinimas taip pat padeda įveikti šiuos sutrikimus."

Jeigu visa tai, ką čia perskaitėte, jums nuskambėjo kaip visiška nesąmonė, vadinasi, jūs dar nepasirengę tikriesiems savo sveikatos pokyčiams :)