Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Lietuvos televizijoje - filmas autizmo tema "Juodas balionas"

Lietuvos televizija paskelbė, kad balandžio 2 dieną, 23.05 val. parodys filmą autizmo tema "Juodas balionas" (The Black Balloon, 2008 m.). Tai australų drama, apdovanota Berlyno festivalyje. „Normalu“ – reliatyvi sąvoka“, teigia filmo kūrėjai, atskleidę jaudinančią autizmą turinčio vaikino, jo jaunesniojo brolio ir gražuolės draugės istoriją. 

LRT pranešime spaudai sakoma, kad balandžio 2-osios išvakarėse, penktadienį, apie autizmą kalbės Lietuvos televizijos laida „Labas rytas“, laidoje dalyvaus Pasaulinės sveikatos organizacijos Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius ir medicinos mokslų daktarė Liudvika Starkienė. Pasiklausysim, ką gi aukštas PSO pareigūnas pasakys svarbaus ir daug žadančio.

Nors visos Lietuvos televizijos turi negerą įprotį gerus filmus rodyti vidurnaktį, šį sykį teks "atkentėti" ir pasižiūrėti. Gerai, kad balandžio 2-oji - šeštadienis. Džiugu jau vien tai, kad visuomeninis transliuotojas pasistengė, tegu ir asmeninių pažinčių dėka, prisiminti tai, kas daliai visuomenės yra nelengva, o kartais ir skaudi kasdienybė.

Ypatingasis interesas - kas tai? I dalis - šviesioji

Vienas labai būdingas Aspergerio sindromo turėtojo bruožas - jis itin domisi kokia nors sritimi, nesvarbu, sporto, kino, gamtos mokslų, istorijos, žvejybos, arba ką nors kolekcionuoja. Sakytume, hobis, laisvalaikio užsiėmimas, na ir kas, daug kas tokį turi.

Esminis skirtumas tarp ypatingojo intereso (angl. special interest) ir hobio yra tas, kad pirmuoju atveju šio užsiėmimo intensyvumas, gilumas ir trukmė yra gerokai didesni lyginant su neurotipiškų žmonių hobiu (mėgstamu laisvalaikio leidimo būdu). Čia netgi vartojamas terminas "anomalija": ypatingasis interesas gali tapti viena iš daugelio nuorodų į galimą AS diagnozę.

Pavyzdys: jeigu vaikas labai domisi arkliais, mėgsta jodinėti, rūpintis, piešia arklius, tai galbūt tik paprastas hobis. Anomalija atsiranda tuo atveju, kai vaikas pasiima čiužinį ir eina miegoti į arklidę pas savo mylimą arklį arba vaikas netgi ima įsivaizduoti, jog pats yra gyvūnas. Tokiu atveju reiktų atkreipti dėmesį į kitus galimus ženklus, netgi tuos, kurie, regis, niekaip nesusiję: galbūt vaikas neturi draugų mokykloje ir yra labai išrankus maistui, o gal jautrus garsams? Tai ir yra "dėlionės dalys", kurias nuodugniai ištyrus gali paaiškėti AS diagnozė.

Bet nukrypau nuo ypatingojo intereso. AS turėtojas dažniausiai linkęs atsisakyti kitokios veiklos (pvz., mokinys noriai mokosi savo mėgstamą dalyką, o į kitus beveik nekreipia dėmesio). Kitas dalykas - užsiimant ypatinguoju interesu laikomasi griežtų ritualų (kolekcija rikiuojama pagal dydį, spalvą, datą ir pan. ir niekam neleidžiama ardyti esamos tvarkos. Taip AS turėtojai stengiasi "įvesti tvarką" šiame, jų požiūriu chaotiškame pasaulyje). Ritualų buvimas greičiausiai reiškia, kad žmogus apimtas nerimo.

Vaikystėje AS turėtojai dažniausiai ką nors kolekcionuoja, suaugėliai apie savo ypatingąjį interesą daugiau skaito, nors gali ir kolekcionuoti, bet jau kitus dalykus negu vaikystėje, pavyzdžiui, vinilo plokšteles. Esu skaičiusi, jog vienas AS turėtojas labai mėgo klasikinę muziką ir savo plokšteles pedantiškai rikiuodavo pagal kompozitorių gimimo datą. Akivaizdu, kad tokiam superhobiui reikia daug žinių ir laiko.

Dar viena ypatingojo intereso savybė - juo užsiimantis žmogus tampa tos srities ekspertu. Pavyzdžiui, 7 metų vaikas, besidomintis astronomija, galėtų savo bendraklasiams perskaityti paskaitą apie Saulės sistemos planetas ir visus jų palydovus. Deja, neurotipiškiems bendraamžiams greičiausiai tai nebus labai įdomu.

Iš to išplaukia bendravimo problema: AS turinčiam vaikui neįdomu su bendraamžiais, o šiems neįdomus vaikas, kuris nekalba apie madingus dalykus - kokius nors žaidimus, žaislus. Paauglystėje ši problema gali tapti tiek visiška izoliacija, tiek ir atvirkščiai: AS turėtojas, besidomintis kompiuteriais, turės gerokai daugiau žinių ir dėl to savo vienmečių akyse atrodys gerokai pranašesnis.

Suaugėliai savo ypatinguosius interesus turi galimybę paversti sėkminga profesija ir karjeros sritimi. Bet tam svarbu laiku išugdyti jo savivertę. Jeigu jis manys, jog "ai, čia niekam neįdomu", gali nuklysti į visai jam (ar jai) netinkamą sritį. Tai gali baigti depresija ir "gyvenimo griūtimi".

2011 m. kovo 29 d., antradienis

Balandžio 2-osios proga - paskaita apie Aspergerio sindromą ir filmas "Benas X"

Artėja balandžio 2-oji, Pasaulinė autizmo supratimo diena. Ta proga sekmadienį, balandžio 3 dieną, 15 valandą šeimos centre "Kartu saldu", Krokuvos g. 8, Vilniuje, bus surengta paskaita apie Aspergerio sindromą - "aukštai funkcionuojančią" autizmo atmainą. Po jos bus rodomas belgų režisieriaus Nico Baltazaro filmas "Benas X" - drama apie paauglį, kuris mokykloje patiria žiaurias patyčias, kuriam pasaulis atrodo be galo nesaugi vieta, ir jis bėga nuo jo į kompiuterinių žaidimų pasaulį. Tai filmas pagal tikrus įvykius, tik su kitokia pabaiga.

Paskaitoje kalbėsime apie pagrindinius autizmo bruožus, autizmo sutrikimų spektrą, ir apsistosime ties Aspergerio sindromu (AS), jo ypatumais vaikystėje, paauglystėje ir suaugus.

AS nėra "sunkesnė diagnozė" už klasikinį autizmą, kaip rašė www.lrytas.lt (matyt, blogai išsivertė, nes čia labiau tiktų žodžiai "keblesnė" arba "mažiau pastebima"), bet sulaukia gerokai mažiau specialistų dėmesio. AS turintys asmenys (ypač vaikai, mokiniai) negauna jiems reikalingų socialinio ugdymo paslaugų, adaptuoto mokymo, ir yra priversti savarankiškai mokytis pritapti prie pasaulio. Taip, jie kitokie, bet tai sunkiai pastebima. O kai sunkiai pastebima, tai atrodo, kad ir problema maža.

Suaugę AS turėtojai gali įgyti profesiją, sukurti šeimą ir laimingai gyventi. Bet bendravimas su jais turi tam tikrų ypatumų. Jų nežinant, šeimyninis gyvenimas gali tapti "gyvenimu su priešu".

Tai paskaita ne apie "siaurą sritį", kaip mėgsta sakyti sveikatos apsaugos valdininkai, o apie mokėjimą bendrauti taip, kad paskui nereiktų žudytis (Lietuvoje tai labai populiaru, o kai tai padaro žinomi žmonės, kyla klausimų, kas yra tikrasis žmogaus išsilavinimas, ir kur iš tiesų reikėtų ieškoti laimės).

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Pasaulinė apklausa: ką mes žinome apie autizmą?


Balandžio 2-oji yra Pasaulinė autizmo supratimo diena. Ji svarbi ir Lietuvos gyventojams, nes autizmas – neurologinis žmogaus raidos sutrikimas – nesirenka nei pagal tautybę, nei pagal socialinę padėtį. Autizmas pasaulyje jau virsta epidemija, tuo tarpu dėl žinių stokos šis sutrikimas vis dar painiojamas su psichikos liga ar blogu auklėjimu.

Kviečiame paminėti šią dieną ir skirti 10 minučių nesudėtingai interneto apklausai. Prašome užeiti į interneto puslapį  http://www.relatetoautism.com/world_autism_views ir pasirinkti lietuvių kalbą. Apklausa yra visiškai anoniminė ir nebūtina įvesti savo kontaktinių duomenų, nebent vėliau norėtumėte susipažinti su apklausos rezultatais.

Lietuviškas tinklalapis www.aspergeris.lt irgi dalyvauja šiame pasauliniame projekte, kurio tikslas – ne tik kuo plačiau skleisti žinias apie šį neurologinį raidos sutrikimą, bet ir sužinoti, kaip žmonės įvairiuose kraštuose supranta autizmą.

Jūsų atsakymai į klausimus labai svarbūs tuo, kad padės mokslininkams įsivaizduoti, kaip kiekvienos šalies kultūrinė aplinka įtakoja jos gyventojų požiūrį į autizmo sutrikimus. Ši informacija mokslininkams padės kurti geresnes, labiau pritaikytas intervencines programas nuo autizmo kenčiantiems žmonėms bei jų šeimoms.

Apklausa vykdoma nuo kovo 27 iki balandžio 27 dienos. Pasibaigus apklausai bus sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame dalyviai galės matyti, kaip įvairiose šalyse žmonės supranta ir įsivaizduoja autizmą.

Padėkite mums surinkti kuo daugiau atsakymų. Maloniai prašome persiųsti šį laišką savo draugams, pažįstamiems, kolegoms, patalpinkite jį į savo interneto ar socialinių tinklų puslapius.

Ačiū už pagalbą.

2011 m. kovo 22 d., antradienis

Mokymosi sutrikimai AS atveju

AS diagnostikos kriterijuose pasigedau punkto apie mokymosi sutrikimus. Tai būtų kognityvinės (pažintinės) raidos nesklandumai, neleidžiantys apdoroti tam tikros informacijos.

Mano požiūriu, TLK-10 kriterijuose esanti frazė "Kliniškai reikšmingo bendro kalbos išraiškos, kalbos supratimo ar pažinimo raidos sulėtėjimo ir atsilikimo nebuvimas" yra šiek tiek klastinga. Pirmiausia, kas yra "kliniškai reikšmingas"? Kur prasideda ir kur baigiasi klinikinis reikšmingumas? Ar tai nėra subjektyvi sąvoka, kai paliekama spręsti gydytojui, besiremiančiam savo praktine patirtimi?

Bet aš apie tai, kas toje frazėje rašoma. AS atveju kalbos išraiška būna sutrikusi, kai kalbama per mažai, arba per daug; kalbama viena mėgstama tema ir nesidomima pašnekovo reakcija.

Kalbos supratimas irgi būna sutrikęs: pvz., vaikas kalba moksliniais terminais, tarptautiniais žodžiais, sudėtingomis konstrukcijomis, domisi nevaikiškomis temomis. Bet ar jis supranta, kai JAM yra tas pats kalbama? Tony Attwoodo aprašyti tyrimai rodo, kad ne.

Pažinimo raidos sulėtėjimas ir atsilikimas, mano požiūriu, ir lemia mokymosi sutrikimus mokykloje. AS turėtojas ypatingas tuo, kad pradinėse klasėse jis gali mokytis puikiai ir be problemų. Bet vidurinėje (atsiprašau, pagrindinėje, ar progimnazijoje, kaip numato švietimo reforma), kai dėstomi dalykai gilėja, sunkėja, platėja, ima ryškėti, kad vienose srityse AS turėtojui ir toliau sekasi puikiai, o kitose - vos ne žlugimas. Dažnai pastaroji sritis - grožinė literatūra. Kodėl? Joje nėra struktūros, loginės sistemos (pvz., chronologijos), joje yra ne vienas, o daug teisingų atsakymų, joje kalbama apie jausmus, emocijas, joje vartojamos perkeltinės prasmės ir įvairios kitos meninės išraiškos priemonės.

AS turinčių vaikų reakcijos į tai gali būti skirtingos. Berniukai gali imti ignoruoti, vengti šio dalyko. Jie sugeba tik atpasakoti turinį, o ne reikšti savo požiūrį, įspūdžius, emocijas (nes jų nėra). Mergaitės, kurioms būdinga domėtis jausmais ir nagrinėti tarp žmonių galiojančias nerašytas socialines taisykles, gali išvystyti ypatingąjį interesą literatūrai ir net pačios imti rašyti grožinės literatūros kūrinius!

Tų sunkumų gali būti ir kitokių. Bet dar viena bėda: tėvai, matydami, kad jų vaikui puikiai sekasi matematika, fizika, užsienio kalbos, gali ignoruoti, jog jam nesiseka kiti dalykai arba kad jis nesugeba bendrauti su bendraamžiais. Kaip tai gali būti - juk jis (ar ji) toks protingas. Turbūt aptingo, o gal laiko pritrūko? Gal reikia "paauklėti"? Deja, čia moralai nepadės. Tai ir yra AS ypatumas: vienose srityse pasiekimai puikūs, kitose - prasti. Todėl AS turėtoją už gerus pasiekimus reikia girti ir padėti ten, kur nesiseka. Kaip padėti? Štai čia reikalingos specialios metodikos, įgūdžių ugdymo programos, adaptuotas mokymas. Ar visa tai yra Lietuvoje?

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Ch.Gillbergo diagnostikos kriterijai Aspergerio sindromui

Christopheris Gillbergas - žymus Švedijos vaikų ir paauglių psichiatras, Aspergerio sindromo specialistas. Jo sudaryti AS kriterijai panašiausi į pirminius H.Aspergerio darytus aprašymus.

1.      Socialinis sutrikimas (kraštutinis egocentrizmas) (mažiausiai du iš šių):
  •       Sunkumai bendraujant su bendraamžiais
  •       Abejingumas kontaktams su bendraamžiais
  •       Sunkumai interpretuojant socialinius signalus
  •       Socialiai ir emocionaliai netinkamas elgesys.
  1. Siauri interesai (mažiausiai vienas iš šių):
    • Kitokios veiklos atsisakymas
    • Pasikartojanti veikla laikantis griežtų ritualų
    • Daugiau mechanikos negu prasmės.
  1. Neįveikiamas poreikis laikytis rutinos ir interesų (mažiausiai vienas iš šių), kurie:
    • Turi įtakos visiems asmens kasdienio gyvenimo aspektams
    • Daro poveikį kitiems asmenims.
  1. Kalbos ir kalbėsenos ypatumai (mažiausiai trys iš šių):
    • Vėluojanti kalbos raida
    • Paviršutiniškai tobula ekspresyvinė kalba
    • Formali pedantiška kalba
    • Keista intonacija, savotiškos balso charakteristikos
    • Sutrikęs supratimas, tarp jų – paraidžiui suprantamos numanomos reikšmės.
  1. Neverbalinės komunikacijos problemos (mažiausiai vienas iš šių):
    • Ribotas gestų vartojimas
    • Nerangi/neišlavinta kūno kalba
    • Ribota veido išraiška
    • Netinkama veido išraiška
    • Keistas, sustingęs žvilgsnis.
  1. Nerangi motorika:
    • Prasti neurologinio vystymosi testų rezultatai.
Diagnozei patvirtinti tiriamas asmuo turi atitikti visus šešis kriterijus.
Šaltinis: The Biology of the Autistic Syndromes (Clinics in Developmental Medicine, No 126) by Christopher Gillberg, Mary Coleman. 2nd Edition Cambridge University Press, 1992.

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Kas gali slypėti už frazės „empatijos stoka“?

Tony Attwoodo knygoje apie Aspergerio sindromą radau vieną įdomų palyginimą. T.Attwoodas atkreipia dėmesį į tai, kad ir psichopatai, ir AS turėtojai neturi empatijos. Ir čia pat pabrėžia, kad jie tokie yra dėl visai skirtingų priežasčių. Jis rašo, kad psichopatai ir AS turėtojai yra tarsi skirtinguose „aukų ieškotojų spektro“ galuose. Psichopatai yra gailesčio nejaučiantys ir sąžinės nekamuojami aukų ieškotojai, „plėšrūnai“, o AS turėtojai – socialiai naivūs, bet dažniausiai labai sąžiningi asmenys, jie nesuvokia kitų žmonių emocijų ir nemoka nei manipuliuoti, nei naudotis kitais, tad greičiau patys tampa tokių „plėšrūnų“ aukomis.

Dar niekada nekalbėjome apie psichopatiškas asmenybes, kadangi su autizmo sutrikimais čia nėra nieko bendro. Tačiau labai svarbu žinoti, kas yra psichopatas ir kaip jį atpažinti, nes toks žmogus, atklydęs į mūsų gyvenimus, gali sukelti didelių problemų.

Nei aš, nei didžioji visuomenės dalis nėra profesionalūs psichologai. Ir galbūt ne man apie tai rašyti. Bet štai radau Kanados mokslininko Roberto Hare straipsnelį (aišku, jis yra parašęs ir knygų) apie psichopatiškas asmenybes.

R.Hare rašo: „Emocinio intelekto stoka yra pirmas svarbus požymis, kad turite reikalą su psichopatu. Kriminalinio elgesio istorija, rodanti, jog jis iš savo patirties nenori mokytis, bet galvoja, kokiu būdu kitą kartą išlikti nepagautam, yra antras svarbus požymis“.

Psichopatas gali būti iš pažiūros žavinga, netgi lipšni asmenybė, mokanti gražiai pašnekėti ir dažnai užmezganti daug trumpalaikių santykių su kitais žmonėmis, bet tai daro tam, kad vėliau pasinaudotų jais savo tikslams siekti, o jei nesiseka to padaryti, tada mėgina šalinti juos iš kelio. Beje, DSM-IV klasifikacijoje psichopatijos diagnozės nėra.

R.Hare išvardina visą sąrašą psichopatui būdingų savybių: linkęs manipuliuoti, meluoti, parazituoti, daryti įvairaus pobūdžio mažesnius ar didesnius nusikaltimus, palaido seksualinio elgesio, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus, nejaučia kaltės, neturi sąžinės, empatijos, yra impulsyvus, labai geros nuomonės apie save. Pasak mokslininko, mažiau intelektualūs psichopatai atsiduria kalėjimuose, labiau intelektualūs – tampa bendrovių vadovais.

Empatijos stoka – vienintelis bruožas, galintis sieti psichopatus ir AS turėtojus. Visa kita – vienos priešingybės. Psichopatams būdingos savybės išvardintos aukščiau, tuo tarpu AS turėtojai yra sąžiningi (kartais iki tiesmukumo), linkę daug dirbti (nes taip realizuoja savo gabumus ir padidina savivertę), turi mažai arba visai neturi draugų, jiems būdingas nedidelis seksualumas (kartais net aseksualumas; viena iš priežasčių – pernelyg didelis pojūčių jautrumas), bendravimas jiems – ne plepėjimas apie nieką ar „makaronų kabinimas“, o informacijos mainai.

Įdomu pastebėti, kad ir psichopatijos, ir AS priežasčių mokslininkai ieško ten pat – žmogaus genetikoje ir kitaip funkcionuojančių bei apdorojančių informaciją smegenų veikloje. Pastebi ir tai, kad abiem atvejais tradicinė psichoterapija nepadeda, ir kad tokių žmonių aplink yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi ir vieną, ir kitą temą verta studijuoti įdėmiau.

2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Kas yra empatija?

Empatija – tai gebėjimas atpažinti ir suprasti kitų žmonių mintis, lūkesčius, norus ir ketinimus, siekant suvokti jų elgesį ir numatyti būsimus veiksmus. Dar yra terminai „psichikos teorija“ (theory of mind), „minčių skaitymas“, arba priešingai, „proto aklumas“, liaudiškai tariant, nemokėjimas „būti kito žmogaus kailyje“.

Normalūs (t.y. „neurotipiški“) žmonės ir net 5-6 metų vaikai sugeba „perskaityti“ žinutes, kurias kitas žmogus perduoda kito žmogaus akimis, balso intonacija ar kūno kalba. Be to, visa tai yra susiejama su tam tikromis išorinėmis aplinkybėmis.

Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugėlis nepažįsta ir nesupranta ženklų, atspindinčių kito žmogaus mintis ar jausmus tiek, kiek tai būdinga atitinkamo amžiaus asmeniui. T.y., galima sakyti, kad AS turėtojo empatija yra nebrandi ar sutrikusi, tačiau tai jokiu būdu nereiškia empatijos nebuvimo. Teiginys, kad neturi empatijos, AS turėtojui būtų siaubingas įžeidimas, tvirtinantis, jog toks žmogus nesupranta ir jam nerūpi kitų žmonių jausmai. Jam tai rūpi, ir labai giliai, tačiau jis galbūt nepastebi subtilesnių emocinės būsenos ženklų ar „neperskaito“ sudėtingų psichikos būsenų.

AS turėtojui būdinga gaunamą informaciją suvokti pažodžiui (kaip faktą), neįvelkant į daugialypį neverbalinės komunikacijos „apvalkalą“. Taip yra todėl, kad socialinė informacija apdorojama vadovaujantis ne intuicija, o intelektu.

Beje, „empatijos stoka“ yra nebūtinai socialinio elgesio defektas. Tą patį galima pasakyti apie žmones, kurie galvoja viena, sako kita, o daro trečia. Neurotipiškiems žmonėms būdingos dviprasmybės, apsimetinėjimai ar nutylėjimai irgi apsunkina bendravimą bei tarpusavio supratimą. Jeigu visi būtų vieni kitiems atviri, nereikėtų ir jokio „minčių skaitymo“ meno.

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

Aspergerio sindromo diagnostikos kriterijai (TLK-10)

Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) yra pateikiami Aspergerio sindromo diagnostikos kriterijai:

  1. Kliniškai reikšmingo bendro kalbos išraiškos, kalbos supratimo ar pažinimo raidos sulėtėjimo ir atsilikimo nebuvimas. Diagnozės nustatymui būtina, jog atskirais pavieniais žodžiais būtų kalbama 2 metų amžiuje ar anksčiau ir kad komunikacinės žodžių frazės būtų vartojamos 3 metų amžiuje ar anksčiau. Savitvarkos įgūdžiai, adaptacinis elgesys ir smalsumas aplinkai per pirmuosius 3 metus turi atitikti normalios intelektualinės raidos lygį. Tačiau motorinė raida gali būti šiek tiek sutrikusi, būdingas motorikos nerangumas (nors tai nėra būtinas diagnostinis bruožas). Dažni specialūs ypatingi izoliuoti sugebėjimai, neretai susiję su neįprastu nuolatiniu domėjimusi, tačiau tai nėra būtina diagnozei nustatyti.
  2. Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai (kriterijai kaip vaikystės autizmo), pasireiškiantys bent dviejose iš šių sričių:
a)      nesugebėjimas adekvačiai žiūrėti „akis į akį“, veido išraiškos, kūno padėties ir gestų panaudoti socialinės sąveikos reguliavimui;
b)      nesugebėjimas užmegzti ir išlaikyti santykių su bendraamžiais (atitinkamu būdu pagal protinį amžių, ir kai tam yra pakankamai galimybių), pasižyminčių abipusiu dalinimusi interesais, veikla bei emocijomis;
c)      socialinio ir emocinio bendravimo stoka, pasireiškianti sutrikusiu arba iškreiptu atsaku į kitų žmonių emocijas; arba elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka; arba silpna socialinio elgesio, komunikavimo, emocijų integracija;
d)      spontaniško siekimo dalintis su kitais žmonėmis džiaugsmais, interesais ar pasiekimais stoka (t.y. individas kitiems žmonėms mažai parodo, atneša ar nurodo jį dominančius objektus ar dalykus).
  1. Neįprastai intensyvūs, riboti, besikartojantys, stereotipiški interesai, elgesys ir veikla, pasireiškiantys bent vienoje iš šių sričių:
a)      intensyvūs stereotipinio ir riboto pobūdžio interesai, neįprasti savo turiniu ar fokusu; arba vienas ar daugiau interesų, neįprastų savo intensyvumu ir ribotu pobūdžiu, o ne turiniu ar fokusu;
b)      akivaizdžiai kompulsyvus specifinių, nefunkcionalių rutinų ar ritualų laikymasis;
c)      stereotipiniai ir besikartojantys motoriniai manieringumai, apimantys rankų ar pirštų sukiojimą, plasnojimą arba sudėtingus viso kūno judesius;
d)      domėjimasis daiktų dalimis ar nefunkcinio pobūdžio žaidimo priemonių elementais (tokiais kaip jų kvapas, spalva, paviršiaus pojūtis palietus, sukeliamas garsas ar vibracija).
Kriterijai kaip autizmo, tačiau šiuo atveju būtų mažiau įprasta įtraukti motorinius manieringumus, domėjimąsi daiktų dalimis ar nefunkcinio pobūdžio žaidimo priemonių elementais.
  1. Sutrikimas nėra priskirtinas kitiems įvairiapusiams raidos sutrikimams: paprastajai šizofrenijai, šizotipiniam, obsesiniam-kompulsiniam, anankastinio tipo asmenybės sutrikimams, reaktyviam ar neslopinamam prieraišumo sutrikimams vaikystėje.