Sunkus vaikas, nes valgo tik vieną patiekalą...

Prieš keletą dienų internete paskelbtas žanro "klausimas - atsakymas" straipsnis apie tai, kaip gyventi su sunkiu vaiku. Dar įdėta pikto vaiko nuotrauka... Galima paskaityti štai čia:
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/olapinas-kaip-gyventi-su-sunkiu-vaiku.d?id=56077283

Straipsnis apie tai, kad 8 metų vaikas labai mažai valgo - tik vienos rūšies dešreles, ir tik su pomidorų padažu. Vaikas baudžiamas už neklausymą, t.y. nevalgymą, ir t.t.

Labai pažįstama situacija. Bet ar teisingi psichoterapeuto Olego Lapino patarimai? Didžiąja dalimi ne. Pirmiausia daroma neteisinga prielaida, kad toks elgesys - psichologinė problema. O juk vaikas buvo apžiūrėtas Vaiko raidos centre. Ir ką??? Jokių rezultatų?

Darykime prielaidą, kad tam vaikui iš nežinojimo nediagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Vieno patiekalo valgymas labai būdingas šiam sutrikimui. Iš karto pabrėžiant, kad tai nėra nei psichologinė problema, nei elgesio sutrikimas, galima pasakyti, kad tikroji tokio elgesio priežastis - 1) itin jautrūs skonio ir kvapo pojūčiai; ir 2) baimė nukrypti nuo įprastinės rutinos.

Jau esu rašiusi, kad itin jautrūs pojūčiai vieną dieną turėtų būti pripažinti ketvirtuoju autizmo sutrikimo bruožu. Nuo to kenčia įvairaus amžiaus asmenys, ne vien vaikai. Kai kurie maisto pojūčiai burnoje gali sukelti pykinimą, skausmą, maisto kvapas gali būti tiesiog iškreiptas (pvz., persiko kvapas kai kam primena šlapimą, ir aišku, dėl to persikų nevalgo, ir pan.).

Primenu, kad autistiškas elgesys ryškiausias būtent vaikystėje. Užaugę tokie žmonės išmoksta prisitaikyti, jie sąmoningai ieško ir randa maisto produktus, kurie jiems yra priimtini.

Prisirišimas prie rutinos - trečiasis autizmo požymis. Kodėl autistai nenori valgyti įvairaus maisto? Ogi dėl tos pačios priežasties - naujas maistas gali būti "pavojingas" - stipraus skonio, kvapo, nemalonios, netgi bjaurios tekstūros.

Labai gaila, kad aprašyto vaiko tėvai tokie neempatiški jam. Bet ką daryti, kai net specialistai nesupranta, su kokia problema susidūrė.

AS ir anoreksija: priežastis ir padarinys?

Anoreksija - valgymo sutrikimas - šiandien labai "populiari" liga. Apie ją dažnai rašoma spaudoje, ji kartais pasmerkiama kaip "panelių išsigalvojimas". Bet aš noriu pakalbėti apie anoreksiją Aspergerio sindromo požiūriu.

Anoreksija - nervinio pobūdžio sutrikimas, jį lydi emociniai sutrikimai, klaidingi įsitikinimai, depresija. AS turėtojams irgi dažnai būdingas nerimas bei depresija. Net ir aš, kai patiriu didelį stresą, prarandu apetitą. Bet AS turėtojai nevalgo ir dėl kitų dalykų, kuriuos svarbu žinoti.

Jeigu žmogui (nesvarbu, kokio amžiaus) gydytojai nustato anoreksiją, tai gali būti ne diagnozės pabaiga, o tik pradžia. Svarbu išsiaiškinti nevalgymo priežastį. Jeigu žmogus jaučia ne tik nerimą, bet ir nevalgo tam tikro skonio, kvapo, struktūros maisto, linkęs valgyti vienos rūšies, vienos spalvos maistą, ir susikūręs tam tikrų maisto pateikimo ritualų, patartina atlikti išsamų tyrimą dėl AS. Taip taip, AS turėtojai - ne gurmanai.

AS tyrinėjantys mokslininkai (T.Attwoodas, Ch.Gillbergas ir kt.), nustatė, kad maždaug 18-23 proc. paauglių merginų, sergančių nervine anoreksija, turi AS požymių. 

Kodėl AS turėtojai (turėtojos) suserga anoreksija? Pirmoji priežastis - pojūčių jautrumas. Jeigu labai stipri uoslė, toks žmogus negali valgyti, pavyzdžiui, tropinių vaisių, nes jie jam dvokia! Jei didelis lytėjimo jautrumas, žmogus negali valgyti, pavyzdžiui, makaronų su daržovėmis (labai skirtingos tekstūros), jį gali net supykinti. Maisto spalvos problematika plačiai aprašyta net ir grožinėse knygose. Gali būti ir kitokių "nesąmonių" - ne ta lėkštės, puodelio spalva, ne ta kėdė, ne ta šakutė - dažniausiai iš noro, kad ritualas būtų nesutrikdytas ir nesukeltų papildomo nerimo ar netikrumo.

Dar viena anoreksijos priežastis - klaidingi įsitikinimai. AS turinti mergina nebūtinai nori tapti manekene. Cituoju pasakojimą iš Didžiojoje Britanijoje leidžiamo AS turėtojams skirto žurnalo: 

"Nežinodama, kaip paaiškinti savo daromas bendravimo klaidas, ieškojau būdo, kaip labiau patikti kitiems. Buvau girdėjusi daugybę žmonių kalbant, kad liekni žmonės - populiaresni, ir aš savo "aspergeriškomis" smegenimis suvokiau tai paraidžiui: kuo lieknesnis žmogus, tuo daugiau draugų jis turi. Aš nustojau valgyti, atsisėdau ir ėmiau laukti, kada šalia manęs pradės rastis daug draugų". Tačiau atsitiko štai kas:

"Nors šis sumanymas nedavė lauktų rezultatų, valgymo sutrikimas vis tiek turėjo privalumų. Kasdieninis lygiai to paties patiekalo valgymas sukūrė struktūrą ir rutiną, o badavimas užblokavo kai kurias smegenų dalis, t.y. dėl jo apsilpo stiprus nerimas, kuris mane anksčiau nuolat lydėdavo.

Aišku, valgymo sutrikimas yra blogai, dėl jo mano savijauta smarkiai pablogėjo. Netekau daug jėgų, taigi mano socialinis gyvenimas dar labiau susiaurėjo. Mane kamavo galvos, skrandžio skausmai, svaigulys, tačiau aš, dar nežinodama savo - Aspergerio sindromo - diagnozės, maniau, kad taip man ir reikia".

Merginą išgelbėjo AS diagnozė. Pagaliau suvokusi, kad nėra bloga ir kalta dėl savo problemų, ji ėmė mokytis priimti save tokią, kokia yra. Ji vis dar kovoja su nerimu, bet su palengvėjimu supranta, kad atsikratė abejonių dėl savo psichinės sveikatos ir dabar gali kryptingai ieškoti efektyvios pagalbos bei žinių.