Fotoreportažas iš mokyklos autistams

Kalėdos - labai geras metas darbui prie kompiuterio. Netrukdo jokie reikalai ar susitikimai, galima tiesiog naršyti, skaityti, rašyti. Benaršydama radau fotoreportažą apie autistams skirtą mokyklą (kur nors toje pačioje Amerikoje, kur yra ne tik blogų, bet ir gerų dalykų). Man patiko. Galbūt kam nors bus naudinga pamatyti, ką ten galima veikti, kaip įrengti ir t. t.

http://www.time.com/time/photogallery/0,29307,1947608,00.html

Tragedijų priežastys - kasdienybės tuštuma

Pratęsdama tragedijos Niutauno mieste (JAV) temą, siūlau paskaityti straipsnį, kuris skelbiamas čia:

http://www.myaspergerschild.com/2012/12/why-adam-lanza-murdered-children.html

Straipsnyje išvardyta apie pusšimtį priežasčių, kurios galėjo paskatinti šią masinę žmogžudystę. Tarp jų - ir tokie "kasdieniški" dalykai kaip skurdas, nedarbas, prasti santykiai su tėvais arba tėvų nebuvimas, prasta socialinė aplinka, netikę draugai arba jų nebuvimas, smurto vaizdai per TV, stresas, alkoholis, ir, aišku, namie esantys ginklai. Čia kaip per Černobylio AE sprogimą, kurį sukėlė visa virtinė žmogaus padarytų klaidų. Po vieną tos klaidos nebūtų buvę tokios tragiškos.

Dar norėčiau pastebėti: jeigu JAV ir visą pasaulį laikas nuo laiko sudrebina masinės žmogžudystės ir priverčia apie tai kalbėti, tai, deja, nieko, gal net mūsų pačių, nesudrebina savižudybių skaičius Lietuvoje.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savizudybiu-lietuvoje-mazeja-taciau-statistika-vis-dar-bauginanti-56-247797

Tai toks pats smurtas, ir priežastys galbūt panašios, tik kitaip viskas atrodo. Mūsų žmonės "padoresni", nes nusivylę gyvenimu nežudo kitų, o tik save (liūdnai ironizuoju). O kas žino, kokia galutinė tokių mirčių statistika? Gal dar tragiškesnė negu Amerikoje?

Aspergerio sindromas - ir gyvenime, ir kine...

Ką gi, ką gi, šiomis dienomis turime dar du "Aspergerius", įsibrovusius į mūsų tikrovę.

Vienas jų - 20-metis Niutauno (JAV) vaikinas, nušovęs 20 vaikų, šešias mokytojas ir savo mamą. "Drovus, pamišęs dėl kompiuterinių žaidimų ir "kitoks"", neturėjęs nė vieno draugo, bet, matyt, turėjęs begales psichologinių problemų žmogus. Bene pirmą kartą radau žiniasklaidoje paminėtą Aspergerio sindromą, nors, kiek prisimenu, kai įvykdavo panašios tragedijos anksčiau, žudikas dažnai būdavo apibūdinamas kaip nors panašiai.

JAV ginklų laikymo namie politika - ne mūsų tema, bet turbūt dažnam europiečiui keistai skamba argumentai, kad kuo daugiau ginklų žmonės turės, tuo bus saugesni. Kad Amerika - keista šalis, įsitikinau pati, pamačiusi, kaip pas juos suprojektuoti oro uostai bei metro. Bet keisčiausia ir šiurpiausia - kad ginklai nugali viską ir lobistams nusispjauti, kad ginklai patenka ir į, švelniai tariant, ne visai veiksnių žmonių rankas.

Betgi mūsų tema - Aspergerio sindromas. Iš karto noriu pabrėžti, kad pats sindromas nėra nusikalstamų veiksmų ar beprotybės priežastis. Jau esu rašiusi ir galbūt verta pakartoti, kad problema kyla (ir išsiplėtoja iki tragedijos) kitur. Reikėtų paklausti, kodėl tas vaikinas grįžo į savo buvusią mokyklą? Kas dabar pasakys, kokias patyčias jis ten būdamas patyrė? O kodėl nušovė savo mamą? Gal irgi buvo už ką? O kokių sutrikimų ar psichikos ligų tas jaunuolis dar turėjo? Ar tai kam nors rūpėjo?

Beprotybės ir lengvai prieinamo ginklo derinio rezultatas - 20 žuvusių vaikų, kurių tėvus vargu ar paguos prezidento ir viso pasaulio politikų užuojautos. Tos užuojautos kažkodėl visada reiškiamos po laiko. Ir labai sunku jomis patikėti, nes kai reikia priimti sprendimus, kad tokių dalykų nebūtų - politikai vėl išsisukinėja ir vėl niekas nesikeičia. Iki kitos tragedijos.

Dar vienas "Aspergeris", kurį irgi seniai "įtarinėjau", ačiū Dievui, išgalvotas. Tai naujasis, jaunasis šių laikų detektyvas Šerlokas Holmsas, kurio nuotykius sekmadieniais rodo LRT televizija. Pats serialas man labiau panašus į šou, kuriame siekiama padaryti kuo didesnį ir galvą apsukantį įspūdį, negu į įprastinį filmą, bet Šerlokas - įdomaus veido aktorius Benedictas Cumberbatchas - demonstruoja tikrai aspergeriškai aistringą domėjimąsi nusikaltimais ir loginį mąstymą, jis geba iš detalių papasakoti apie priešais stovintį žmogų ir daro tai neįveikiamu aspergeriško tratėjimo būdu. Jis gali paniekinamu tonu pareikšti, jog neturi draugų, o santykiai su moterimis jo visiškai nedomina.

Beje, nieko naujo čia ir neparašiau. Juk Šerloko Holmso personažas su visomis savo ypatybėmis atsirado dar 19 amžiuje, tačiau filme Aspergerio sindromas pirmą kartą buvo paminėtas tik vakar :)

AS ir asmenybės sutrikimai

Vieną dieną rašiau "prezentaciją", t. y. .ppt failą mokyklai apie Aspergerio sindromą (AS) ir ten vardijau, kas nėra AS: kad tai nėra psichikos liga, nėra psichologinė problema, nėra blogo auklėjimo rezultatas ir nėra asmenybės ar elgesio sutrikimas.

Visi punktai kaip ir aiškūs, bet vienas buvo kiek miglotas man pačiai. Ar autizmo sutrikimai su asmenybės sutrikimais gali kaip nors sietis? Pirmiausia susiradau apibrėžimų. Pavyzdžiui:

Autizmas – santykių su aplinka sutrikimas, pasireiškiantis žmonių ignoravimu, patologiniu  uždarumu savo emociniame, dvasiniame pasaulyje. Autistiški vaikai tuoj pat išsigąsta aplinkos pakitimų, tampa neramūs, kiti šalinasi žmonių  dėl intelekto stokos ar kalbos sutrikimų. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.)

Asmenybės sutrikimai — pastovūs charakterio, socialinio elgesio patologiniai pakitimai visybinės asmenybės vystymosi procese. Mokyklinio amžiaus vaikų asmenybės sutrikimai pasireiškia išryškėjusiais tam tikrais charakterio bruožais, akcentuacija, kuri įgalina suprasti, kad šių vaikų elgesys skiriasi nuo nor­mos. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)

Kaip beskaitytum, akivaizdu, kad šie apibrėžimai nėra nei itin tikslūs, nei išsamūs ir juos galima kritikuoti, bet čia to nedarysiu. Einu toliau ir randu vieno iš asmenybės sutrikimų smulkų aprašymą:

"Žmonės, turintys šizoidinio tipo asmenybės sutrikimų, yra užsidarę savyje, mažai bendrauja, vengia kitų ir yra vieniši, nuolat paskendę savo mintyse, jausmuose, fantazijose; bijo kitų žmonių artumo ir intymumo. Paprastai tokie žmonės augo šeimose, kuriose nebuvo įprasta rodyti savo jausmų ne tik viešai, bet ir tarpusavyje. Negaudami meilės iš tėvų, jie pasirenka kitą objektą ir skiria visus savo jausmus jam. Tas objektas (gyvas ar negyvas) išlieka jų dėmesio centre visą gyvenimą. Neblogai susitvarko darbe, nereikalaujančiame kolektyvinių pastangų, labai kūrybingi. Po sunkių, skaudžių išgyvenimų, streso asmenybės sutrikimas gali pereiti į sunkesnę formą." http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/sveikata/nemokejimas-bendrauti-gali-buti-ligos-pozymiu-128514#ixzz2BQbkNeWh

  

Štai čia ir gali kilti painiava, nes AS ir šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo aprašymai yra labai panašūs, na, bent išoriškai, spaudoje, kurią skaitome ir pan. "Atpainioti" padeda Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10, kurioje rašoma, kad šizoidinį (taip pat šizotipinį) asmenybės sutrikimą galima diagnozuoti tik tada, jei yra atmesta AS tikimybė (nustatoma tyrimais ir klausimynais).

Bet yra dar vienas klausimas. Ar AS turintys asmenys gali turėti asmenybės sutrikimą? Pavyko rasti švedų atliktą tyrimą, kuriame buvo tiriami 54 AS turintys asmenys, vyrai ir moterys. Rezultatas ir išvados, trumpai tariant yra tokios:

Maždaug pusė tiriamų asmenų atitiko asmenybės sutrikimo kriterijus, visi sutrikimai - iš A ir C grupės. Vyrų, turinčių AS ir asmenybės sutrikimo požymių, buvo 65 proc., moterų - tik 32 proc. Dalyviai, atitinkantys asmenybės sutrikimo kriterijus, turėjo daugiau autistinių bruožų pagal Autizmo spektro koeficiento nustatymo klausimyną. 

Taigi prieita išvada, kad AS ir kai kurių asmenybės sutrikimų simptomai dideliu mastu sutampa. Todėl ši informacija gali būti naudinga, kai reikia suvokti problemas, su kuriomis susiduria AS turėtojas. Kita vertus, tyrimo pabaigoje priduriama, kad  labai svarbu nepamiršti suaugusiems pacientams, kuriems nustatytas A ir (arba) C grupės asmenybės sutrikimas, atlikti tyrimo dėl įvairiapusio raidos sutrikimo ar AS. Gali būti, kad diagnozės pakeitimas iš asmenybės sutrikimo į įvairiapusį raidos sutrikimą (arba AS) leis suvokti tikrąsias negebėjimo bendrauti ar kitas  problemas.

Plačiau apie tyrimą ir apie visas tris asmenybės sutrikimų grupes (anglų kalba):

http://www.gnc.gu.se/digitalAssets/1349/1349901_lugneg--rd-personality-disorders-and-autism-.pdf

Aspergerio sindromas ir santuoka

Rekomenduoju perskaityti "Delfi" straipsnį "Keistas sindromas apvertė aukštyn kojomis vyro gyvenimą", esantį čia: http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/keistas-sindromas-apverte-aukstyn-kojomis-vyro-gyvenima.d?id=59594579.

Tas "keistas sindromas" - tai Aspergerio sindromas, atpažintas labai vėlai ir ėmęs griauti santuoką. Nors "Delfis" niekaip neatsikrato savo mėgstamos neteisingos frazės "serga autizmu", vis dėlto dera portalą pagirti, kad pradėjo skirti dėmesio AS temai. Straipsnio apačioje yra dar trys nuorodos į susijusius straipsnius, rekomenduoju perskaityti ir juos. Tiesa, po kai kuriais straipsniais - nuorodos į savaitraštį "Lietuvos sveikata".

Taigi kas atsitinka, jeigu neurotipiškai daugumai priklausanti moteris išteka už vyro - slapto (neatpažinto) AS turėtojo? Iš pradžių atrodęs patrauklus ir originalus linksmuolis, o gal mįslingas tylenis, o gal atkaklaus dėmesio rodytojas santuokoje virsta įkyriu pedantu, kurio prausimosi, valgymo ir kt. ritualai varo iš proto. O jeigu valgo tik du patiekalus - vieną pusryčiams, kitą vakarienei ir taip visą gyvenimą? Arba tampa  užsidarėliu, kuriam visiškai nerūpi buitinės problemos, vaikų auklėjimas, nes jam svarbu tik jis pats, jo darbas ir uždirbamos pajamos, pomėgiai (ypatingieji interesai!), dar svarbu, kad namie būtų ramybė, jokių "kvailų" svečių su savo tauškalais apie nieką. O jau jeigu imasi auklėti vaikus, tai daro kitaip negu žmona - be "perteklinių" emocijų, su reikalavimais būti geriausiems, siekti rezultatų, aplenkti bendraamžius ir pan. Su juo neišsikalbėsi, nepaverksi ant peties. Seksualinis gyvenimas gali būti labai specifinis: AS turėtojas moka savaip jausti meilę sutuoktiniui (sutuoktinei), bet dėl padidėjusio pojūčių jautrumo seksas jam gali būti nemalonus, be to, jo supratimu, kam reikia švaistyti energiją, kai jau yra užtektinai vaikų.

Apie tokias santuokas išleista daug knygų (aišku, ne Lietuvoje, nes jos visos "komerciškai rizikingos"). Tokios knygos - pagrindinis žinių šaltinis psichologijos mokslininkams, užsiimantiems tyrimais ir kuriantiems psichoterapijos strategijas. Turiu ir aš vieną tokią knygą - Katrin Bentley "Alone Together". Net pats pavadinimas sako - mes dviese, bet po vieną. AS turėtojui labai svarbi jo autonomija, galimybė pabūti vienam. Jei moteriai reikia labai daug dėmesio ir švelnumo (tai irgi gali reikšti tam tikras moters psichologines problemas, bet apie jas skaitykite kur nors kitur :))), tai ištekėti už AS turėtojo reiškia fatališką klaidą.

Arba ne klaidą, o esminius pokyčius. Tie (ar tos), kurie rašo knygas apie apie savo šeimyninį gyvenimą, paprastai būna pasiryžę įveikti užgriuvusius sunkumus. Jie siekia ne keisti kitą, bet nori keistis patys, jie mėgina "kapstytis" iki pačių gelmių ir nenusisuka nuo juos "nuvylusio" sutuoktinio. Tai knygos su kvapą gniaužiančiu siužetu - tik veiksmas vyksta ne žmogaus išorėje, o viduje.

Dar reikia turėti omenyje, kad AS turėtojai dėl nuolatinio streso ir nerimo savo gyvenime suserga papildomais sutrikimais ar psichikos ligomis. Tai gali būti, pvz., obsesinis-kompulsinis sutrikimas, klinikinė depresija, pykčio priepuoliai. Kartais, kai žmogus labai giliai paniręs į savo fantazijas, jam gali klaidingai diagnozuoti šizofreniją. AS ir kitų sutrikimų derinys gali būti labai komplikuotas, jam įveikti reikia itin specialių psichologijos žinių, taigi profesionalų pagalbos.

Pabaigai noriu pridurti šiek tiek ne į temą. Kodėl Lietuvoje tiek daug savižudybių? Manau, kad tai ne tik alkoholizmo ir ekonominio skurdo mišinys. Dabar iš po mano pirštų sklis baisi erezija, bet manau, kad mūsų visuomenėje ir viešajame diskurse yra per daug politikos, ekonomikos, istorijos, nacionalizmo, pramogų, kitaip tariant, išorinio gyvenimo, ir štai kas atsitinka: žmonės nebesidomi, kas vyksta jų pačių viduje. Nemoka mylėti savęs, todėl reikalauja meilės iš kitų. Dėl mūsų nelaimingos vidinės būsenos kalta valdžia, televizija, darbdaviai, prekybos centrai, kas tik nori, bet tik ne jie patys. Ar mokame paklausti savęs pačių - kas aš esu? Ką noriu (ir turiu) nuveikti šiame pasaulyje? Ar gavau pakankamai meilės iš savo tėvų? Ar moku mylėti kitus? Ar moku būti vienas? Ar moku bendrauti su savo gyvenimo partneriu, jį atjausti ir suprasti?

Savęs pažinimo procesas trunka gerokai ilgiau nei straipsnį perskaityti...

Naujas tyrimas apie patyčias mokykloje

Naujųjų mokslo metų pradžios proga - naujas tyrimas apie tai, jog beveik pusė, t. y. 46 proc. paauglių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, mokykloje patiria patyčias.

Tyrimo duomenys paskelbti šios savaitės pradžioje. Interneto leidinyje Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine (kas nori perskaityti visą straipsnį, turi susimokėti) rašoma, kad, palyginti su jais, normalios raidos paauglių, patiriančių patyčias, yra gerokai mažiau - tik 11 proc. Beje, apklausus tėvus, paaiškėjo, kad 15 proc. autistų paauglių tėvų mano, jog jų vaikai patys yra patyčių iniciatoriai.

Jau anksčiau tyrimais nustatyta, kad paaugliai, patiriantys patyčias, dažniau suserga depresija, jaučia nerimą, jaučiasi vieniši, jiems prasčiau sekasi mokykloje. Vadinasi, paaugliams, turintiems autizmo ar kitokių raidos sutrikimų, kuriems ir taip mokykloje kyla papildomų sunkumų dėl mokymosi ar ko kito, patyčios gali tapti nepakeliama psichologine našta.

Paulas R. Sterzingas, tyrimo, kuris buvo atliktas Kalifornijos Berklio universitete, vadovas mano, kad kova su patyčiomis yra neveiksminga, jei nėra specialiai pritaikyta tokiems atvejams. Jis perspėja, kad didėjant skaičiui vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo sutrikimas, ši problema taps vis opesnė.

Šiuo metu JAV vienas iš 88 vaikų turi autizmo spektro sutrikimo - vaikystės autizmo ar Aspergerio sindromo diagnozę. O dar visai neseniai rašiau, kad "tik" vienas iš 100-110...

Toronto Jorko universiteto tos pačios srities tyrėja Debra J. Pepler (nesusijusi su aukščiau minėtu tyrimu) žiniasklaidai teigia, kad yra būdų, kaip padėti autizmo sutrikimų turintiems vaikams. Ji rekomenduoja klasėse sukurti "paramos ratelius" ir į juos įtraukti vaikus, kuriems yra paaiškinta jų bendraklasio ar bendraklasės problema ir kurie apmokyti suteikti jiems reikiamą psichologinę ar kitokią pagalbą.

Tyrėja sako, kad svarbu klasėje sukurti sampratą, jog "kiekvienas turi teisę būti saugus, o "kitokio" žmogaus buvimas niekam nesuteikia teisės iš jo juoktis ar tyčiotis". Skamba kažkaip įtartinai paprastai, ar ne?

Visas tekstas anglų kalba: http://www.foxnews.com/health/2012/09/04/nearly-half-teens-with-autism-bullied-study-says

DSM-V: kaip pasikeis autizmo diagnostika

2013 metų pavasarį turėtų įsigalioti nauja psichikos ligų ir sutrikimų klasifikacija DSM-V, kurią rengia Amerikos psichiatrų asociacija. Joje turėtų būti daug pokyčių, palyginti su DSV-IV redakcija, tačiau mes kalbame tik apie tai, kas susiję su autizmo sutrikimais.

Nors DSM-IV Lietuvoje netaikoma, ir to greičiausiai nebus, kai įsigalios DSM-V, bet pasaulines naujienas žinoti reikia. Esame ne kartą girdėję, kad pasaulyje, ypač JAV - "autizmo epidemija", mėginame ieškoti jos priežasčių, kaltiname chemizuotą maistą, kompiuteriją, paveldimumą ir kt. Dabar išlindo dar viena priežastis - diagnostikos trūkumai.

Šiame tinklaraštyje jau buvo anksčiau užsiminta apie DSM-IV trūkumus. Tačiau dabar JAV spauda kalba apie tai, kad naujoji klasifikacija bus sugriežtinta, o tai reiškia, kad pakeitus diagnostikos kriterijus, autizmo atvejų sumažės (čia aš ne į temą, bet tuoj pat prisimenu, kaip mūsų darbo biržos nedarbą mažina - išbraukdamos bedarbius iš sąrašų už tai, kad laiku nepakėlė telefono ragelio - ŽA).

Gali būti, kad taip JAV sveikatos apsaugos biudžetas nori sutaupyti pinigų: juk diagnozė reiškia, kad reikalingos paslaugos, o paslaugos reiškia pinigus. Vadinasi, gali būti, kad asmenys, turintys diagnozę ir besinaudojantys paslaugomis, jų neteks - praras sveikatos apsaugos, švietimo, socialines paslaugas. Kam tai bus didelė tragedija, o kam gero verslo dėl pernelyg laisvos diagnozės interpretacijos pabaiga - čia jau atskira kalba.

Planuojama, kad bus įvesta Autizmo spektro sutrikimų kategorija, kuri apims visus anksčiau atskirai įvardytus sutrikimus - autizmą, Aspergerio sindromą, įvairiapusius raidos sutrikimus ir vaikystės dezintegracinius sutrikimus. Rekomenduojama į naująją redakciją nebeįtraukti Rett'o sindromo, nes šiuo atveju autizmo simptomų būna tik trumpą laiko tarpą ankstyvoje vaikystėje. Abejojama ir dėl vaikystės dezintegracinių sutrikimų kaip atskiros diagnozės, nes jie itin reti, apie juos esama labai mažai duomenų.


Laikraštis "The New York Times" rašo: "Psichiatrų asociacija sprendžia vieną skausmingiausių psichikos sveikatos klausimų - kur nubrėžti liniją tarp to, kas neįprasta, ir to, kas anomalu. O jos sprendimai tikrai bus skausmingi kai kurioms šeimoms. Tuo metu, kai mokykloms neužtenka lėšų specialiajam lavinimui, naujoji diagnozė reikš dar aršesnes grumtynes. Dešimtys tūkstančių žmonių gauna valstybės garantuojamas paslaugas, kurios padeda kompensuoti dėl sutrikimo atsiradusią negalią, pvz., kartais tikrai sunkias mokymosi ir socialines problemas, ir diagnozė jiems yra labai svarbi."

Svetainėje www.science20.com rašoma: "Kitaip nei DSM-IV atveju, kai buvo stengiamasi bet kam pritaikyti diagnozę, DSM-V kelia susirūpinimą dėl kitko - kad viskas bus pernelyg pagrįsta mokslu ir per mažai kreipiama dėmesio į visuomenės interesus ar teisių gynimo reikalus."

Pabaigai drįstu pasidalyti asmenine patirtimi. Jeigu jūsų vaikas turi Aspergerio sindromo diagnozę ir teoriškai gali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, galima mėginti kovoti (būtent - kovoti) dėl papildomų specialiojo pedagogo pamokų. Nors tų pamokų nedaug - kokia viena per savaitę, bet kovoti reikia iš principo - nes jos priklauso. Tam reikia kreiptis į Psichologinę-pedagoginę tarnybą, ji išduoda privalomus vykdyti dokumentus.

Jeigu jūsų vaikas mokosi "fabrike", kuriame - apie 1000 mokinių, pagalvokite, ar jam ten gerai. Nes niekas kitas už jus nepagalvos: mokytojai būna "pirmą kartą" girdėję apie tokią diagnozę ir nemoka diferencijuoti dėstymo, tarkim, kad būtų mažiau žodžių (nes mokytojai mėgsta daug kalbėti), o daugiau vaizdų. "Fabrikuose" būna didelis triukšmas, daug chaoso, niekas neskiria bent minute daugiau dėmesio. Tai gali atsiliepti gabaus Aspergerio turėtojo pažymiams ir kartu ateičiai.

Mūsų sprendimas buvo privati mokykla. Susimokame valstybei mokesčius ir... susimokame dar kartą už galimybę būti mažoje klasėje, už daugiau mokytojo dėmesio. Už tai net pajamų mokesčio niekas negrąžina. Mūsų visuomenėje bet koks raidos sutrikimas - prabanga.