Apie ką pasakoja filmas "Juodas balionas"?

Po balandžio 2-osios, įtariu, bent trumpam padaugės internete ieškančių autizmo temos. Kadangi tą dieną LRT rodė filmą "Juodas balionas" apie autistą paauglį ir jo šeimą, noriu pasakyti savo nuomonę apie jį.

Tie, kurie niekada anksčiau nesusidūrė su autizmu, po filmo turbūt pasibaisėjo ir nusprendė, kad tai - geroko protinio atsilikimo forma ir kančia virtęs gyvenimas. Iš vienos filmo frazės, jog "Charlie vaikystėje mokėjo ištarti kelis sakinius, o vėliau juos užmiršo", galiu daryti "diagnozę", kad filme vaizduojamas žemai funkcionuojančio dezintegracinio sutrikimo atvejis, gal net ir su protiniu atsilikimu (filme nieko nekalbama apie tai, kaip Charlie mokėsi). Į Aspergerio sindromą tai iš viso nepanašu.

Visą laiką kvailokai išsišiepęs, leidžiantis keistus garsus, kartojantis tuos pačius veiksmus, parduotuvėje krentantis ant grindų, fiziškai stiprus, bet darantis į kelnes 15-16-metis... Pasitaiko atvejų, kai fiziškai stiprų vaikiną reikia laikyti izoliuotą, nes jis turi polinkį žaloti save ar kitus. Bet filme rodomas paauglys visą laiką supamas žmonių, sugeba dalyvauti mokykliniame spektaklyje ir netgi lįsti prie brolio draugės - šie momentai manęs neįtikino, kad ten pavaizduotas autizmas. Filmo pabaigoje užrašas, jog "visi veikėjai išgalvoti", tik sustiprina tą įspūdį.

Žodžiu, tik noriu pabrėžti, kad filme parodomas autizmo veidas - tik vienas iš daugelio. Ir, sakyčiau, netgi šiek tiek žalinga rodyti filmus, leisti grožines knygas, kai tuo pat metu nėra nė vienos mokslinės, šviečiamosios knygos apie autizmą.

Tokioje situacijoje rekomenduočiau perskaityti Marko Haddono knygą "Tas keistas nutikimas šuniui naktį" ar pasižiūrėti belgų dramą "Benas X". Ten yra pavaizduoti ir kitokie autizmo veidai.