Per "Penki TV" interneto televiziją galima pamatyti "Reuters" vaizdo siužetą apie 19-metį britą, įsilaužusį į itin gerai apsaugotas interneto svetaines. Siužetą galima pasižiūrėti čia:
Reikia pripažinti, kad britų teisėsauga šiuo atveju veikė civilizuotai: Aspergerio sindromas tokį nusikaltimą nušviečia nauja šviesa. Viskas turėtų baigtis gerai, t.y. teisingai, kadangi vaikinas gaus visą įmanomą profesionalią pagalbą.
Literatūroje rašoma, kad interneto įsilaužėliai - AS turėtojai - paprastai veikia ne siekdami pagrobti duomenis ar pinigus, bet norėdami pademonstruoti savo išskirtinius gabumus ir pranašumus. Taip jie mato galimybę įsitvirtinti pasaulyje, nes suvokia, kad socialiniais gebėjimais ir asmenybės žavesiu to padaryti nepavyks.
Dabar britų teisėsauga budriai saugo internetą nuo šio gabaus įsilaužėlio. Kažin, o pagalvojo, ką jam reikės veikti? Negalėdamas užsiimti savo mėgstamiausia veikla dar depresija susirgs...
Interneto puslapio peržiūrų skaičius
2011 m. birželio 29 d., trečiadienis
2011 m. birželio 27 d., pirmadienis
MBR padės labai anksti nustatyti autizmą, mano Izraelio mokslininkas
Neseniai gavau nuorodą į straipsnį tinklalapyje www.cjnews.com, ten rašoma apie Izraelio mokslininkų atliekamus autizmo tyrimus. Regis, verta kai kurias ištraukas pateikti ir lietuviškai.
Straipsnyje cituojamas profesorius Ilanas Dinsteinas, teigiantis, jog netolimoje ateityje, per penketą ateinančių metų, bus galima diagnozuoti autizmą magnetinio branduolinio rezonanso (MBR) metodu jau vienerių metų vaikams.
Weizmann'o mokslinių tyrimų institutas atlieka tyrimą, kurio metu skenuojamos vaikų nuo 12 mėnesių iki beveik ketverių metų smegenys. I.Dinsteinas sako: “Esu tikras, kad per penketą metų atsiras biologinis autizmo tyrimo būdas, sukelsiantis šioje srityje diagnostikos revoliuciją".
Mokslininkai kai kurių tirtų vaikų smegenyse tarp pusrutulių aptiko skirtingumų, kurie, jų manymu, gali būti autizmo "pranašai". Pasak profesoriaus, vaikų, turinčių polinkį į autizmą, smegenų pusrutulių tarpusavio komunikacijai trūksta sinchroniškumo. O kuo sinchroniškumas didesnis, tuo geresni kalbos įgūdžiai, ir atvirkščiai.
I.Dinsteinas įsitikinęs, jog MBR parodys smegenų anomaliją daugiau kaip 70 proc. vaikų, turinčių autizmą, atvejų.
Mokslininkai aiškina, kad vaikai bus tiriami miegantys. Smegenys miego metu išlieka aktyvios, ir jų veiklą galima stebėti MBR įranga, nes kraujas teka į tas smegenų sritis, kuriose vyksta nervinė veikla.
Galimybė aptikti anomaliją tokių mažų vaikų smegenyse leis labai anksti diagnozuoti autizmą ir pradėti elgesio bei kitokias terapijas. Be to, šis atradimas dar kartą įrodo, jog autizmo kilmė - biologinė.
I.Dinsteinas sako: "Autizmas - toks neaiškus terminas, jo supratimas dar toks neapibrėžtas. Paklausęs psichologo, kas tai yra, niekada negausi tiesaus atsakymo".
Visuotinai sutariama, kad trys autizmo esminiai bruožai yra kalbos sunkumai, prasti bendravimo įgūdžiai bei pasikartojantis elgesys, tačiau, pasak mokslininko, jie taip skirtingai pasireiškia atskirais atvejais, kad negali būti patikimi požymiai.
Akivaizdu, kad autizmo paplitimas smarkiai auga: "Prieš 30 metų buvo vienas atvejis iš penkių tūkstančių. Šiandien, bent jau JAV, jų yra maždaug vienas iš 110,” - sako jis.
To priežastis iš dalies yra geresnis supratimas ir platesnis apibrėžimas. Pavyzdžiui, į autizmo sąvoką dabar įeina ir Aspergerio sindromas, nors čia kalba ir kalbėjimas nėra problema. O itin platų terminą "mišrūs raidos sutrikimai", pasak I.Dinsteino, vartoja profesionalai, kai nežino, kas iš tiesų yra negerai.
I.Dinsteinas įsitikinęs, kad autizmas yra smegenų sutrikimas, ir tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės pernelyg jautriai reaguoja į sensorinę informaciją, pvz., šviesą ar garsą, ir vengia jos arba dėl jos išsivysto įkyrios idėjos. Taip pat žinoma, kad viena iš priežaasčių - genetinė, kad šiuo metu yra identifikuota maždaug 100 genų, siejamų su autizmu. Mokslininkai jau moka sukelti į autizmą panašius simptomus bandomosioms pelėms sušvirkšdami medžiagos su pakeistais genais.
"Mes gimstame su per dideliu neuronų kiekiu, - sako mokslininkas. - Per pirmuosius trejus gyvenimo metus vyksta jų mažėjimo procesas". Gali būti, jog autizmas atsiranda tada, jeigu tie pertekliniai neuronai nemiršta ankstyvuoju smegenų brandos laikotarpiu.
I.Dinsteinas tikisi, kad laikui bėgant MBR padės nustatyti bei gydyti ir sensorinius autizmo aspektus. Jis mano, kad sensorinis sutrikimas turėtų būti pripažįstamas ketvirtu bendruoju autizmo požymiu.
Šalia to I.Dinsteinas dar kartą paneigė skiepų ir autizmo sąryšį. Ši teorija britų spaudoje buvo paskelbta 1998 metais, sukėlė didelę paniką, tačiau 2010 metais buvo galutinai atšaukta, jos kūrėjas neteko gydytojo licencijos. Ši teorija iš dalies buvo paremta tuo, jog autizmą esą sukelia skiepuose esantis gyvsidabris. Tačiau paaiškėjo, kad kai kuriose šalyse vakcinose gyvsidabris nebuvo naudojamas, tačiau autizmo atvejų buvo lygiai tiek pat, kiek ir kitose šalyse.
2011 m. birželio 18 d., šeštadienis
Kas yra "atsiribojęs charakteris"?
Yra tokia psichologės Genovaitės Bončkutės-Petronienės knyga "Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams" ("Versus aureus", 2008). Ji skirta, kaip suprantu, plačiosioms skaitytojų masėms. Ten, be kita ko, yra skyrius "Problemiški vaikų ir suaugusiųjų charakterio bruožai", o jame - dešimt skyrelių apie įvairius tuos bruožus.
Šio tinklaraščio "akims" užkliuvo pats pirmasis skyrelis, kuriame rašoma apie "atsiribojusį charakterį". Čia pateikiamas "ne asmenybės sutrikimo, o tik charakterio ypatumų" aprašymas: "Tai šalti, užsidarę, virtualiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Kita vertus, atsiribojusių asmenybių daug rasime tarp meno žmonių, originalių idėjų autorių"; "Tai "baltos varnos", kurie stipriai kenčia ir kuriems labai reikalinga pagalba ir supratimas". Toliau apie bendravimo stilių: "Taigi atsiribojęs žmogus gerai jaučiasi vienatvėje, o artumo bijo taip stipriai, kad dažnai net nesidomi niekuo... Kartais atsiribojęs žmogus gali elgtis ir visai neadekvačiai - pvz., juoktis per laidotuves".
Nenoriu tvirtinti, kad šie ir kiti, nepaminėti aprašymai yra kokia nors klaida ar nesąmonė. Galbūt tokie "charakteriai" ir egzistuoja. Bet šita knygelė, mano akimis, gali būti savotiškai pavojinga. "Probleminių charakterių" aprašymas remiasi psichoanalizės mokslu (tie žmonės vaikystėje patyrė kažką tokio, kas vėliau atsiliepė jų charakterio formavimuisi), arba nuvedama į tai, kad tie "probleminiai bruožai" gali net sukelti psichikos ligą.
Taigi pavojus slypi štai kur: aprašyti "atsiribojusio charakterio" bruožai labai panašūs į Aspergerio sindromo (t.y. raidos sutrikimo) bruožus ir labai lengva, neturint pakankamai žinių, juos supainioti. Vadinasi, yra pavojus, jog "atsiribojęs charakteris" gali virsti etikete, nepelnytai priklijuota žmogui, kuris turi įgimtų autistinių bruožų, nors šie nėra nei ydingo charakterio, nei psichikos sutrikimo bruožai.
Čia dar kartą galima prisiminti dvi jau seniai paneigtas doktrinas - vakarietiškąją, teigusią, jog autizmas yra vos ne charakterio bruožas, nulemtas blogo auklėjimo, šaltų tėvų ir pan. (plg. su šioje knygoje esančiomis sąvokomis "dusinanti motina", "melagingas, painus bendravimas"), arba sovietinę, pasak kurios, autizmas - tai vaikystės šizofrenija, taigi psichikos liga, gydytina vaistais (plg. su šioje knygoje esančiu teiginiu "šio tipo žmonės labiau nei kiti gali pradėti painioti fantaziją ir realybę ar net patirti tikrą psichozę" arba apibūdinimas "jaunas šizoidas").
Aišku, mano aptariama knyga yra visai apie ką kita, tačiau aš ir noriu pabrėžti, kad tas trečiasis variantas (neurologinis sutrikimas, smegenų disfunkcija ir viso to sukeliamos psichologinės problemos) kol kas neranda sau tinkamos vietos populiariosios psichologijos literatūroje.
Dar šioje knygoje tvirtinama, kad atsiribojimo priežastis - tokie žmonės yra labai jautrūs. Tačiau jautrumo priežasčių irgi gali būti įvairių. Autorė rašo, kad jį sukelia "triukšmo, judėjimo perteklius", tuo tarpu nieko neužsimenama, kad tokių žmonių pojūčiai - klausa, rega, skonis, kvapas ir lytėjimas - gali būti sutrikę ir dėl to jie nepakenčia triukšmo ar judėjimo. Taigi gali būti, kad ir vėl su psichoanalize čia nieko bendro...
Dar vienas gluminantis dalykas šioje knygoje - teiginiai, jog gilinimasis į ezoterinę literatūrą, transcendentinės meditacijos praktikavimas "pakvimpa psichikos liga". Arba kad "atsiribojęs abejingumas primena budistinį požiūrį - stengiamasi į nieką per daug neinvestuoti ir būti mažai prie ko prisirišusiam". Na, aš čia nenagrinėsiu budistinio požiūrio ar meditacijos poveikio žmogaus smegenims, tik pasitelksiu savo asmeninę patirtį: joks vaikščiojimas į poliklinikas pas "profesionalius psichologus" ir vaistų gėrimas nepadeda įveikti problemų taip, kaip tą gali padaryti tūkstantmečio žmonijos filosofinio paveldo (jogos (beje, iš jos išsivystė šiuolaikinis psichologijos mokslas ir iškart virto manipuliavimo įrankiu), vedantos, ajurvedos, budizmo ir t.t.) studijavimas ir dvasinė praktika.
Ką dar galima pasakyti apie knygą, kuriai įžangą parašė mokytoja ekspertė, mano klasiokų jau 25 metus prisimenama kaip rafinuoto psichologinio smurto specialistė? Gal tiek ir užteks.
Šio tinklaraščio "akims" užkliuvo pats pirmasis skyrelis, kuriame rašoma apie "atsiribojusį charakterį". Čia pateikiamas "ne asmenybės sutrikimo, o tik charakterio ypatumų" aprašymas: "Tai šalti, užsidarę, virtualiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Kita vertus, atsiribojusių asmenybių daug rasime tarp meno žmonių, originalių idėjų autorių"; "Tai "baltos varnos", kurie stipriai kenčia ir kuriems labai reikalinga pagalba ir supratimas". Toliau apie bendravimo stilių: "Taigi atsiribojęs žmogus gerai jaučiasi vienatvėje, o artumo bijo taip stipriai, kad dažnai net nesidomi niekuo... Kartais atsiribojęs žmogus gali elgtis ir visai neadekvačiai - pvz., juoktis per laidotuves".
Nenoriu tvirtinti, kad šie ir kiti, nepaminėti aprašymai yra kokia nors klaida ar nesąmonė. Galbūt tokie "charakteriai" ir egzistuoja. Bet šita knygelė, mano akimis, gali būti savotiškai pavojinga. "Probleminių charakterių" aprašymas remiasi psichoanalizės mokslu (tie žmonės vaikystėje patyrė kažką tokio, kas vėliau atsiliepė jų charakterio formavimuisi), arba nuvedama į tai, kad tie "probleminiai bruožai" gali net sukelti psichikos ligą.
Taigi pavojus slypi štai kur: aprašyti "atsiribojusio charakterio" bruožai labai panašūs į Aspergerio sindromo (t.y. raidos sutrikimo) bruožus ir labai lengva, neturint pakankamai žinių, juos supainioti. Vadinasi, yra pavojus, jog "atsiribojęs charakteris" gali virsti etikete, nepelnytai priklijuota žmogui, kuris turi įgimtų autistinių bruožų, nors šie nėra nei ydingo charakterio, nei psichikos sutrikimo bruožai.
Čia dar kartą galima prisiminti dvi jau seniai paneigtas doktrinas - vakarietiškąją, teigusią, jog autizmas yra vos ne charakterio bruožas, nulemtas blogo auklėjimo, šaltų tėvų ir pan. (plg. su šioje knygoje esančiomis sąvokomis "dusinanti motina", "melagingas, painus bendravimas"), arba sovietinę, pasak kurios, autizmas - tai vaikystės šizofrenija, taigi psichikos liga, gydytina vaistais (plg. su šioje knygoje esančiu teiginiu "šio tipo žmonės labiau nei kiti gali pradėti painioti fantaziją ir realybę ar net patirti tikrą psichozę" arba apibūdinimas "jaunas šizoidas").
Aišku, mano aptariama knyga yra visai apie ką kita, tačiau aš ir noriu pabrėžti, kad tas trečiasis variantas (neurologinis sutrikimas, smegenų disfunkcija ir viso to sukeliamos psichologinės problemos) kol kas neranda sau tinkamos vietos populiariosios psichologijos literatūroje.
Dar šioje knygoje tvirtinama, kad atsiribojimo priežastis - tokie žmonės yra labai jautrūs. Tačiau jautrumo priežasčių irgi gali būti įvairių. Autorė rašo, kad jį sukelia "triukšmo, judėjimo perteklius", tuo tarpu nieko neužsimenama, kad tokių žmonių pojūčiai - klausa, rega, skonis, kvapas ir lytėjimas - gali būti sutrikę ir dėl to jie nepakenčia triukšmo ar judėjimo. Taigi gali būti, kad ir vėl su psichoanalize čia nieko bendro...
Dar vienas gluminantis dalykas šioje knygoje - teiginiai, jog gilinimasis į ezoterinę literatūrą, transcendentinės meditacijos praktikavimas "pakvimpa psichikos liga". Arba kad "atsiribojęs abejingumas primena budistinį požiūrį - stengiamasi į nieką per daug neinvestuoti ir būti mažai prie ko prisirišusiam". Na, aš čia nenagrinėsiu budistinio požiūrio ar meditacijos poveikio žmogaus smegenims, tik pasitelksiu savo asmeninę patirtį: joks vaikščiojimas į poliklinikas pas "profesionalius psichologus" ir vaistų gėrimas nepadeda įveikti problemų taip, kaip tą gali padaryti tūkstantmečio žmonijos filosofinio paveldo (jogos (beje, iš jos išsivystė šiuolaikinis psichologijos mokslas ir iškart virto manipuliavimo įrankiu), vedantos, ajurvedos, budizmo ir t.t.) studijavimas ir dvasinė praktika.
Ką dar galima pasakyti apie knygą, kuriai įžangą parašė mokytoja ekspertė, mano klasiokų jau 25 metus prisimenama kaip rafinuoto psichologinio smurto specialistė? Gal tiek ir užteks.
2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis
Papildoma informacija apie čigong masažą
Tiems, kas domisi čigong masažu, įdedu laišką, kurį gavau dar balandžio mėnesį ir visai apie jį užmiršau.
Gerbiami tėveliai,
Visas šeimas, kurie jau pradėjote daryti čigong masažą iš karto po prof. L. Silvos vizito, ir tuos, kurie pradėsite juos daryti tik dabar, prašome nurodytu interneto adresu užpildyti anketą http://www.surveymonkey.com/s/pre-lithuania
Anketą reikės užpildyti du kartus. Dabar prašome anketą užpildyti, nurodant tuos vaiko sveikatos, elgsenos ypatumus, kurie vaikui buvo būdingi prieš pradedant daryti čigong masažą. Antrą kartą anketą prašome užpildyti po penkių mėnesių Čigong masažo taikymo Jūsų vaikui kasdien kartą per dieną.
Anketos pildymas padės šeimoms ir mokslininkams pažinti vaiko raidos pokyčius Čigong masažo įtakoje. Pildyti klausimyną yra labai svarbu ir dėl to, kad šių metų rugpjūtyje prof. L. Silva ketina grįžti į Klaipėdą. Tada bus galima konkrečiau pasikonsultuoti su ja dėl individualių atvejų. Turint fiksuotus vaiko pokyčius, bus galima produktyviai konsultuoti šeimas jiems rūpimais klausimais.
Apklausa vykdoma anonimiškai. Jūsų vardas ir pavardė nebus pateikiami su jokia apklausos metu gauta informacija.
Dėkojame visiems, kurie dalinatės savo asmenine patirtimi.
Prof. L. Silvos vardu
Doc. Dr. Rita Vaičekauskaitė
Klaipėdos universitetas
Sveikatos mokslų fakultetas
Aspergerio sindromas virsta pramogų objektu
Gegužės mėnesį leidykla "Alma littera" išleidžia rašytojos Jodi Picoult knygą "Namų taisyklės". Apie vaikiną, turintį Aspergerio sindromą. Nežinau, ar tai grožinė, ar autobiografinė knyga, matyt, paaiškės, kai prasidės reklamos kampanija. Man belieka apgailestauti, kad toji pati leidykla į mano pasiūlymą išleisti knygą apie AS (tik kitokią, taikomąją, su korekcinėmis metodikomis) atsakė NE. Bet gerą idėją pasiliko ir pasinaudojo ja komerciniais - pramoginiais tikslais.
Citata iš naujosios knygos:
"...Manau, kad Aspergerio sindromas apibūdina ne tuos Džeikobo bruožus, kuriuos jis turi, o tuos, kurių neteko. Maždaug dvejų metų jis pradėjo praleidinėti žodžius, nebežiūrėti į akis ir vengti prisilietimų. Jis negirdėjo mūsų, o gal nenorėjo girdėti. Vieną dieną įsižiūrėjau į sūnų, gulintį ant grindų šalia žaislinio sunkvežimio. Jis prisikišęs suko ratus, ir aš pamaniau: „Kur tu dingai?“
Aš teisinau sūnaus elgesį: kai nueiname apsipirkti, jis gūžiasi pirkinių vežimėlio dugne, nes prekybos centre šalta. Etiketės, kurias turiu iškirpti iš jo drabužių, labai dreskia. Kai man pasirodė, kad sūnus darželyje neturi draugų, surengiau jam patrakusį gimtadienio pobūvį su vandens pilnais balionais ir asilo, kuriam reikės prismeigti uodegą, piešiniu. Po pusvalandžio šėlionių staiga suvokiau, kad Džeikobas dingo. Buvau septintą mėnesį nėščia ir ištikta isterijos, kiti tėvai puolė ieškoti vaiko kieme, gatvėje, namuose. Radau jį aš: sėdėjo pusrūsyje, be perstojo dėdamas į leistuvą vaizdajuostę ir vėl išimdamas.
Išgirdusi diagnozę apsipyliau ašaromis. Neužmirškite, kad tai buvo 1995 metais; autizmas man siejosi tik su Dastino Hofmano vaidmeniu „Lietaus žmoguje“. Anot pirmo psichiatro, pas kurį nuėjome, Džeikobas turi bendravimo ir elgesio problemų, bet skiriamasis kitų autizmo formų požymis, kalbinis atsilikimas, jam nebūdingas. Tik po kelerių metų mes išgirdome žodį Aspergerio – kol kas tokios diagnozės nebuvo..."
Citata iš naujosios knygos:
"...Manau, kad Aspergerio sindromas apibūdina ne tuos Džeikobo bruožus, kuriuos jis turi, o tuos, kurių neteko. Maždaug dvejų metų jis pradėjo praleidinėti žodžius, nebežiūrėti į akis ir vengti prisilietimų. Jis negirdėjo mūsų, o gal nenorėjo girdėti. Vieną dieną įsižiūrėjau į sūnų, gulintį ant grindų šalia žaislinio sunkvežimio. Jis prisikišęs suko ratus, ir aš pamaniau: „Kur tu dingai?“
Aš teisinau sūnaus elgesį: kai nueiname apsipirkti, jis gūžiasi pirkinių vežimėlio dugne, nes prekybos centre šalta. Etiketės, kurias turiu iškirpti iš jo drabužių, labai dreskia. Kai man pasirodė, kad sūnus darželyje neturi draugų, surengiau jam patrakusį gimtadienio pobūvį su vandens pilnais balionais ir asilo, kuriam reikės prismeigti uodegą, piešiniu. Po pusvalandžio šėlionių staiga suvokiau, kad Džeikobas dingo. Buvau septintą mėnesį nėščia ir ištikta isterijos, kiti tėvai puolė ieškoti vaiko kieme, gatvėje, namuose. Radau jį aš: sėdėjo pusrūsyje, be perstojo dėdamas į leistuvą vaizdajuostę ir vėl išimdamas.
Išgirdusi diagnozę apsipyliau ašaromis. Neužmirškite, kad tai buvo 1995 metais; autizmas man siejosi tik su Dastino Hofmano vaidmeniu „Lietaus žmoguje“. Anot pirmo psichiatro, pas kurį nuėjome, Džeikobas turi bendravimo ir elgesio problemų, bet skiriamasis kitų autizmo formų požymis, kalbinis atsilikimas, jam nebūdingas. Tik po kelerių metų mes išgirdome žodį Aspergerio – kol kas tokios diagnozės nebuvo..."
Teisingumo dėlei pateikiu citatą ir iš savo turimos knygos:
"...Būdamas vienas vaikas neturi kokybinių socialinės sąveikos sutrikimų. Tam, kad atsirastų socialinė sąveika, reikia mažiausiai dviejų žmonių, o jeigu vaikas yra vienas, jokių socialinių sutrikimų niekas nemato. Vienumoje nėra su kuo kalbėtis, taigi nėra kalbos ir kalbėsenos keistybių; o vaikas gali džiaugtis, kiek tik trokšta užsiimdamas savo mėgstama veikla, ir niekas kitas negali spręsti, ar ši veikla yra anomali savo intensyvumu ir dėmesio sutelktumu...
...Vienumoje, atsipalaidavus ir mėgaujantis savo ypatingo domėjimosi dalykais, Aspergerio sindromo bruožai nesukelia kliniškai reikšmingų sutrikimų socialinėje, veiklos ar kitose svarbiose funkcinėse srityse. Aspergerio sindromą turinčiam vaikui vienatvė turi daug privalumų; problemų kyla tik tada, kai kas nors įeina į kambarį, arba kai jis (ar ji) turi palikti savo kambarį ir bendrauti su kitais žmonėmis..."
Galbūt apsipylimas ašaromis išgirdus diagnozę ir isterija, jei vaikas pasitraukė iš pobūvio, yra dramatiška ir "sells", kaip sako anglakalbiai, kita vertus, tai tik tos mamos, o ne vaiko problema. Vaikas yra kitoks, o mama nori, kad jis būtų toks kaip visi, jeigu ne - isterija. Ką gi - meniniai filmai ir grožinės knygos apie autistus, AS turėtojus užpildo mūsų lentynas, TV ekranus ir tampa pramoga taip, kaip pramoga seniai tapo siaubo filmai ir serialai iš ligoninės priimamųjų. Bet ar pramogos padeda spręsti realias problemas?
2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis
Dar apie čigong masažą: kvietimas dalyvauti moksliniame tyrime
Vasario mėnesio post'uose ir balandžio mėnesio "Mamos žurnale" rašoma apie vaikams autistams pritaikytą švelninamąją terapiją - kinų čigong masažą (www.qsti.org). Noriu pranešti papildomos informacijos: JAV profesorė Louisa Silva rugpjūčio mėnesį vėl atvažiuos į Lietuvą. Jau dabar visi pageidaujantys tėveliai ir jų vaikai kviečiami dalyvauti moksliniame tyrime, kurį atliks Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas kartu su šeimų organizacija "Kitoks vaikas".
E.paštu cigongmasazas@gmail.com galima registruotis konsultacijai su L.Silva, nes prieš pradedant penkis mėnesius truksiančius masažus (mokslo tyrimo darbą) reikia tiksliai įvertinti vaiko būklę, pvz., širdies ligas, epilepsiją, vartojamus vaistus ir kt.
Registruojantis reikia pateikti tokius duomenis apie vaiką: Gimimo metai, lytis, vardas, raidos sutrikimo diagnozė, kada buvo diagnozuotas raidos sutrikimas, koks specialistas ar specialistų komanda diagnozavo raidos sutrikimą, kokia tarnyba atliko raidos sutrikimo diagnozę, kokia metodika buvo naudota atliekant raidos sutrikimo diagnozę, ar vaikas turi kitų sveikatos sutrikimų (širdies ligos, epilepsijos priepuoliai, CP), kokius vaikas vartoja medikamentus, ar vaikas laikosi specialios dietos, ar vaikui taikomos kitos terapijos (ugdymo metodikos) dėl raidos sutrikimo, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko), taip pat duomenis apie šeimą (tėvų vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas, profesija, el paštas, telefonas, kuris iš tėvų ketina atlikti masažą).
Pateikti duomenys nebus niekur viešinami. Tyrimo tikslais jie bus naudojami tik apibendrintai ir anonimiškai. Papildomai galima pažymėti, jeigu jau yra dalyvavę vasario mėnesio seminare su L.Silva.
Registruojantis reikia pateikti tokius duomenis apie vaiką: Gimimo metai, lytis, vardas, raidos sutrikimo diagnozė, kada buvo diagnozuotas raidos sutrikimas, koks specialistas ar specialistų komanda diagnozavo raidos sutrikimą, kokia tarnyba atliko raidos sutrikimo diagnozę, kokia metodika buvo naudota atliekant raidos sutrikimo diagnozę, ar vaikas turi kitų sveikatos sutrikimų (širdies ligos, epilepsijos priepuoliai, CP), kokius vaikas vartoja medikamentus, ar vaikas laikosi specialios dietos, ar vaikui taikomos kitos terapijos (ugdymo metodikos) dėl raidos sutrikimo, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko), taip pat duomenis apie šeimą (tėvų vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas, profesija, el paštas, telefonas, kuris iš tėvų ketina atlikti masažą).
Pateikti duomenys nebus niekur viešinami. Tyrimo tikslais jie bus naudojami tik apibendrintai ir anonimiškai. Papildomai galima pažymėti, jeigu jau yra dalyvavę vasario mėnesio seminare su L.Silva.
2011 m. balandžio 19 d., antradienis
Kas AS turėtojų laukia per brandos egzaminus?
Šiandien skaičiau paskaitą apie Aspergerio sindromą savo sūnaus mokykloje. Jos metu mokytojai iškėlė labai įdomių klausimų. Kadangi nesu nei Dievas, nei ministras, norėčiau, kad šiomis temomis pasisakytų ir tinklaraščio skaitytojai.
1. Kaip AS turėtojui susidoroti su brandos egzaminais, kai per ribotą laiką reikia atlikti visas numatytas užduotis? Čia problema dar susidvejina: a) jeigu egzaminas laikomas iš dalyko, kuris AS turėtojui sunkiai sekėsi (tam tikri dalykai sunkiai sekasi ne dėl tingėjimo, o dėl kognityvinės raidos netolygumų), vadinasi, prastas pažymys garantuotas; b) jeigu AS turėtojas tą dalyką moka gerai, tačiau jam neužtenka paskirto laiko, vadinasi, prastas pažymys irgi garantuotas (tai ne dėl žioplumo, o dėl silpnos smegenų vykdomosios funkcijos).
Mano klausimas: kadangi per egzaminą "gesinti gaisrą" vėlu, kokių nors priemonių reikia imtis anksčiau. KUR KREIPTIS IR KOKIAS PAŽYMAS REIKIA GAUTI, KAD AS TURINTIS MOKINYS GALĖTŲ TEISINGAI IR IŠSAMIAI ATSKLEISTI SAVO GEBĖJIMUS PER EGZAMINĄ???
2. Tos pačios problemos pradeda atsirasti per pamokas. Klasės draugai, matydami, kad AS turėtojui rašomi geresni pažymiai negu jiems arba jis gauna tokį pat pažymį už prastesnį darbą, taip pat jeigu mato, kad AS turėtojui leidžiama kontrolinį darbą rašyti ilgiau negu kitiems, ima piktintis.
Viena vertus, vaikai teisūs, o jiems ypač svarbu, kad viskas būtų "po lygiai", kita vertus, o ką daryti AS turėtojui, jeigu išvadose, kurias pateikia atitinkamos tarnybos, rekomenduojama taip daryti?
KAIP TEISINGAI IR SUBTILIAI PAAIŠKINTI KLASĖS DRAUGAMS, KAD AS TURĖTOJAS GALI BŪTI "LYGESNIS" UŽ JUOS???
Gal kas turite panašios patirties? Parašykite.
1. Kaip AS turėtojui susidoroti su brandos egzaminais, kai per ribotą laiką reikia atlikti visas numatytas užduotis? Čia problema dar susidvejina: a) jeigu egzaminas laikomas iš dalyko, kuris AS turėtojui sunkiai sekėsi (tam tikri dalykai sunkiai sekasi ne dėl tingėjimo, o dėl kognityvinės raidos netolygumų), vadinasi, prastas pažymys garantuotas; b) jeigu AS turėtojas tą dalyką moka gerai, tačiau jam neužtenka paskirto laiko, vadinasi, prastas pažymys irgi garantuotas (tai ne dėl žioplumo, o dėl silpnos smegenų vykdomosios funkcijos).
Mano klausimas: kadangi per egzaminą "gesinti gaisrą" vėlu, kokių nors priemonių reikia imtis anksčiau. KUR KREIPTIS IR KOKIAS PAŽYMAS REIKIA GAUTI, KAD AS TURINTIS MOKINYS GALĖTŲ TEISINGAI IR IŠSAMIAI ATSKLEISTI SAVO GEBĖJIMUS PER EGZAMINĄ???
2. Tos pačios problemos pradeda atsirasti per pamokas. Klasės draugai, matydami, kad AS turėtojui rašomi geresni pažymiai negu jiems arba jis gauna tokį pat pažymį už prastesnį darbą, taip pat jeigu mato, kad AS turėtojui leidžiama kontrolinį darbą rašyti ilgiau negu kitiems, ima piktintis.
Viena vertus, vaikai teisūs, o jiems ypač svarbu, kad viskas būtų "po lygiai", kita vertus, o ką daryti AS turėtojui, jeigu išvadose, kurias pateikia atitinkamos tarnybos, rekomenduojama taip daryti?
KAIP TEISINGAI IR SUBTILIAI PAAIŠKINTI KLASĖS DRAUGAMS, KAD AS TURĖTOJAS GALI BŪTI "LYGESNIS" UŽ JUOS???
Gal kas turite panašios patirties? Parašykite.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)