Interviu su Australijos psichologu dr. Tony Attwoodu, vienintelės
pasaulyje Aspergerio sindromo diagnostikos ir konsultavimo klinikos įkūrėju, septynių knygų autoriumi
Aspergerio sindromas – tai kitas „gerai
funkcionuojančio autizmo“ pavadinimas. Kodėl verta jį tyrinėti?
Todėl,
kad tyrinėjant aiškėja, kokia sudėtinga ir kelianti nuostabą yra jo prigimtis.
Tik tada, kai kažkam iškyla bendravimo sunkumų, pripažįstama, jog bendravimas –
nepaprasta savybė. Tačiau tai reiškia, kad nežinome, kaip galima išmokyti to,
kas mums yra taip paprasta, kadangi daugumai žmonių gebėjimas bendrauti yra
įgimtas.
Kokius psichologinius šio neurologinio
sutrikimo aspektus svarbu žinoti?
Tai
ne vien socialinio supratimo problemos. Tai ir stiprios emocijos, padidėjęs pojūčių
jautrumas, negebėjimas palaikyti pokalbį, kitoks mąstymo bei mokymosi būdas,
tai ir judesių nerangumas, susijęs su motorikos sutrikimais, ir psichologiniai
buvimo „kitokiu žmogumi“ padariniai. Taigi psichologiniai aspektai yra labai
svarbūs ir į juos visus reikia atsižvelgti, norint suprasti tokį žmogų.
Kiekvienas Aspergerio sindromą turintis asmuo turi visų šių problemų
skirtinguose lygmenyse, ir visa tai kinta, kol žmogus visiškai subręsta.
Dirbate Australijoje, esate praktikuojantis
psichologas. Kiek pacientų turėjote per savo darbo metus?
O,
tūkstančius, net sunku suskaičiuoti. Dabartiniame mano pacientų sąraše – apie
pustrečio tūkstančio asmenų. Per visą klinikos istoriją jų būta apie dešimt
tūkstančių. Esu įsipareigojęs jiems visiems, noriu matyti, kaip jie auga ir
keičiasi. Todėl negaliu priimti tiek naujų pacientų, kiek norėčiau, nes laikas
ribotas. Aš savo pacientų būklę seku per visą jų gyvenimą, niekada
neatsisveikinu visam laikui.
Jūs esate ir mokslininkas,
parašėte nemažai knygų apie Aspergerio sindromą. Kaip manote, ar yra dar kas
nors neatrasta ir neaprašyta?
O
taip, daugybė dalykų – nuo negrabios rašysenos iki negalėjimo kalbėti. Norėčiau
daugiau sužinoti apie pojūčių jautrumą, apie judėjimo sutrikimus. Manau, kad
dar daug sričių netyrinėta. Mes žinome apie viską po truputį, bet to nepakanka.
Aspergerio sindromas nėra liga. Tai kokiais
būdais jį galima įveikti?
Supratimu,
patirtimi ir konsultacijomis.
Ar pritariate teiginiui, jog pasaulyje
daugėja autizmo spektro sutrikimų atvejų? Jei taip, kodėl tai vyksta?
Taip.
Aš dirbu šioje srityje daugiau kaip 30 metų ir matau padidėjimą. Kodėl? Nežinome to. Šiuo metu vis mažesniam skaičiui vaikų diagnozuojamas protinis
atsilikimas, nes autizmas yra tikslesnė diagnozė. Taigi dėl geresnės diagnostikos,
didėjant nuo autizmo kenčiančių vaikų skaičiui, protiškai atsilikusiųjų bendras
skaičius mažėja. Manau, vaikų autizmo atvejų skaičių padidina tai, kad diagnozė
nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Anksčiau autizmas būdavo diagnozuojamas virš
ketverių metų amžiaus, dabar – tarp dvejų ir ketverių metų. Dar vienas dalykas,
manau, tas, kad vis daugiau diagnozuojama vaikų, turinčių du ar tris
sutrikimus, pavyzdžiui, Dauno sindromą ir autizmą, cerebrinį paralyžių ir
autizmą, aklumą ir autizmą. Trečias dalykas – autizmas susijęs su tėvų amžiumi.
Mūsų visuomenėje dažnai laukiama, kol būsimieji tėvai baigs mokslus, kol
palypės karjeros laiptais ir užsitikrins stabilumą. Vaikų gimdymas atidedamas
iki ketvirtojo gyvenimo dešimtmečio. Taip elgiantis, padidėja ne tik
nevaisingumo, bet ir autizmo rizika.
Esate sakęs, jog autizmo spektro
sutrikimai, galimas dalykas, yra kitas žmogaus evoliucijos etapas. Ką turite
galvoje?
Šiuolaikinėje
visuomenėje vis svarbesnės tampa informacinės technologijos. Asmenys, gerai
įsisavinę šias ir kitas technologijas tampa vis vertingesniais visuomenės
nariais. Evoliucijos požiūriu, tie į technologijas panirę „keistuoliai“ taps
vis populiaresni, taigi, tikėtina, kad susilauks daugiau dėmesio ir daugiau
palikuonių.
*****
Informacija
apie dr. Tony Attwoodą
Dr. Tony
Attwoodas (gimė 1952 m. vasario 9 d. Birmingeme, Anglijoje). Anglų
psichologas, bet gyvena Australijoje, Kvynslendo valstijoje. Baigė psichologijos
mokslus Halo universitete, psichologijos magistro laipsnį įgijo Sario universitete,
Londono universiteto koledže įgijo daktaro laipsnį, jo darbo vadovė buvo žymi
autizmo specialistė prof. Uta Frith. T. Attwoodas Aspergerio sindromu domisi
nuo 1971 metų. 1992 metais Brisbeno mieste įkūrė nuosavą Aspergerio sindromo
diagnostikos bei konsultavimo kliniką, skirtą vaikams ir suaugusiesiems.
T.Attwoodo pirmoji knyga Asperger's Syndrome: A Guide for Parents and Professionals buvo išversta į 20 kalbų. Naujausia, 2013 m. išleista knyga – From Like to Love for Young People with Asperger's Syndrome or Mild Autism: Learning How to Express and Enjoy Affection with Family and Friends.
Živilė Aleškaitienė, 2010-2013 ©
Živile, didelis ačiū už tokį svarbų darbą - Lietuvoje tiek mažai literatūros lietuviškai šia tema, taigi nemokant anglų kalbos - situacija buvo apgailėtina. Kad taip anksčiau būčiau galėjusi paskaityti - dabar su sūnumi, suaugusiu 25 metų aspergeriuku skaitome, gauname žinias net ir dabar abiems mums labai reikalingas. Taigi dar kartą didelis ačiū už vertimą ir Jūsų tinklaraštį. Su pagarba Daiva
AtsakytiPanaikintilaba diena, ačiū už vertingą darbą ir naudingą informaciją. Gal galite patarti su kuo galėčiau pasikonsultuoti kaip palengvint aspergerio požymių turinčio pirmoko integraciją į pradinę mokyklą? gal šia tema buvo įrašas jūsų bloge, arba turite nuorodą į šaltinius anglų kalba? ačiū
AtsakytiPanaikintiLaba diena, kadangi tai labai individualus dalykas, siūlyčiau konsultuotis su Psichikos sveikatos centro (priklausančio jūsų poliklinikai) psichologais. Reikia klausinėti, ieškoti, susitikti su vienu kitu, kad rastumėte bendrą kalbą, nes žmogiškasis veiksnys yra svarbus. Galite prašyti siuntimo į Vaiko raidos centrą, ten atlieka diagnostiką ir duoda pirminių patarimų dėl mokyklos. VRC galbūt nukreips į į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kurios išvados mokykloms privalomos. Žodžiu, už savo vaiką reikia kovoti iki galo. Mano visiškai subjektyvus patarimas: kuo daugiau kalbėtis su vaiku, aiškintis keblias situacijas, kita vertus - labai svarbu kalbėtis su vaiko mokytoju (-a), nes mokytojų žinios kol kas nėra tobulos (tikiuosi, kad jie jau bent perskaitę knygą apie AS :)). Aš laikausi taisyklės: ne vaiką reikia kažkaip laužyti ir bandyti keisti (tai nepadės), o aplinką reikia padaryti jam kuo palankesnę - kuo daugiau supratingumo ir pagalbos jo atžvilgiu. Bandykite skaityti http://www.myaspergerschild.com/.
AtsakytiPanaikintiDekoju uz straipsni! Susipazinus su zmogumi, serganciu dauno sindromu pradejau dometis siais sutrikimais, is tiesu stebina rysys tarp siu sutrikimu ir auksto IQ zmoniu. Labai patiko profesoriaus Attwood'o mintis del evoliucijos- galbut del atnesamo pranasumo IT sferoje, si liga netaps tokia tabu?
AtsakytiPanaikinti