Neurotipiškumo sindromas: normalumas ar irgi sutrikimas?

Mes vis kalbame apie Aspergerio sindromą kaip apie raidos sutrikimą, keliantį sunkumų kasdieniame gyvenime. Laikas pažvelgti į pasaulį kitu kampu, sakykim, aukštą intelektą turinčių AS turėtojų akimis.

Man net akys ant kaktos išvirto, kai pamačiau internete sąvoką "neurotipiškumo sindromas". Skaitau:

"Neurotipiškumas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Neurotipiški žmonės sugeba savarankiškai mokytis, pasirūpinti savimi, plėtoti socialinius santykius; deja, šie gebėjimai dažnai sukelia akivaizdų nejautrumą neneurotipiškajai visuomenės daliai ir šios gebėjimams bei poreikiams. Prasti jų bendravimo įgūdžiai (nors ši grupė įsivaizduoja, kad moka puikiai bendrauti). Neurotipiški žmonės šį sutrikimą vadina "normaliu funkcionavimu".

Kitoje vietoje vėl skaitau:

"Neurotipiškumo sindromas yra neurobiologinis sutrikimas, kurį apibūdina nuolatinis susirūpinimas socialiniais reikalais, iliuzijos dėl pranašumo, įkyrus noras niekuo neišsiskirti iš kitų. Neurotipiški asmenys dažnai mano, kad jų patirtis supančio pasaulio atžvilgiu yra vienintelė teisinga. Jiems sunku būti vieniems, dažnai jie netolerantiški kitiems dėl tariamo jų skirtingumo ar išskirtinumo. Būdami grupėse neurotipiški asmenys elgiasi ir bendrauja nelanksčiai... jie nemoka būti atviri ir daug dažniau meluoja negu asmenys, turintys autizmo bruožų." (Net nebekyla ranka rašyti "autizmo sutrikimų" - Ž.A.).

Aš irgi turiu neurotipiškumo sindromą, nes teksto pradžioje parašiau, kad man "akys ant kaktos išvirto". Nesąmonė, pasakytų AS turėtojas, niekas tau ant kaktos neišvirto, tu tik nesugebi normaliai pasakyti, jog nustebai. 

Ar yra vaistų nuo NS? Ne, nėra, tačiau kai kurie neurotipiški asmenys mokosi kompensuoti savo trūkumus ir normaliai (kas yra "normaliai"? :))) bendrauti su autistiškais asmenimis. Aš taip pat mokausi, stengiuosi būti jautresnė ir lankstesnė, noriu suvokti, pvz., jų poreikį nebendrauti ir nevalgyti "visokio nepažįstamo šlamšto".

Baisu, tačiau 149 iš 150 žmonių turi NS. Dar baisiau, kad labai daug jų dirba valstybės institucijose ir dažnai jie visiškai nejautrūs klientų poreikiams, laikosi tik savo susikurtų taisyklių bei reikalavimų.


Pavyzdys: "Tyleris, Aspergerio sindromo turėtojas, mokykloje kentėjo nuo patyčių. Kartą, vos tik pabėgęs nuo jį terorizavusių vaikų, jis nuėjo į jam priklausantį kalbos terapijos ir įgūdžių lavinimo užsiėmimą. Tyleriui reikėjo tuoj pat su kuo nors apie tai pasikalbėti. Nelaimei, pirmiausia turėjo vykti 30 minučių trukmės kalbos terapijos seansas. Vos pradėjęs kalbėti apie savo problemą su ponia terapeute, ši nutraukė jį ir pareiškė: "Apie asmenines problemas gali kalbėtis su savo auklėtoja. Aš esu tavo kalbos terapeutė ir man priklauso tik lavinti tavo kalbos įgūdžius." Kalbos terapeutė, serganti (dabar specialiai neteisingai rašau! - Ž.A.) neurotipiškumo sindromu, rūpinosi tik savo oficialiomis pareigomis, o patyręs stresą ir susikrimtęs vaikas jai buvo visiškai neįdomus!"

Laikoma, kad NS yra genetinės kilmės sutrikimas. Skrodimai rodo, kad neurotipiškų asmenų smegenys yra mažesnės negu autistiškų žmonių, be to, jose per smarkiai išsivysčiusios socialinio elgesio sritys. 

Sarkazmas? Gal ir taip. Bet kartu tai ir akivaizdi tiesa...

Daugiau galima paskaityti adresu http://www.thestonkingsteps.com/thoughts-on-autism/neurotypical-syndrome-a-live-long-disorder/