Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. gruodžio 25 d., antradienis

Fotoreportažas iš mokyklos autistams

Kalėdos - labai geras metas darbui prie kompiuterio. Netrukdo jokie reikalai ar susitikimai, galima tiesiog naršyti, skaityti, rašyti. Benaršydama radau fotoreportažą apie autistams skirtą mokyklą (kur nors toje pačioje Amerikoje, kur yra ne tik blogų, bet ir gerų dalykų). Man patiko. Galbūt kam nors bus naudinga pamatyti, ką ten galima veikti, kaip įrengti ir t. t.

http://www.time.com/time/photogallery/0,29307,1947608,00.html

2012 m. gruodžio 21 d., penktadienis

Tragedijų priežastys - kasdienybės tuštuma

Pratęsdama tragedijos Niutauno mieste (JAV) temą, siūlau paskaityti straipsnį, kuris skelbiamas čia:

http://www.myaspergerschild.com/2012/12/why-adam-lanza-murdered-children.html

Straipsnyje išvardyta apie pusšimtį priežasčių, kurios galėjo paskatinti šią masinę žmogžudystę. Tarp jų - ir tokie "kasdieniški" dalykai kaip skurdas, nedarbas, prasti santykiai su tėvais arba tėvų nebuvimas, prasta socialinė aplinka, netikę draugai arba jų nebuvimas, smurto vaizdai per TV, stresas, alkoholis, ir, aišku, namie esantys ginklai. Čia kaip per Černobylio AE sprogimą, kurį sukėlė visa virtinė žmogaus padarytų klaidų. Po vieną tos klaidos nebūtų buvę tokios tragiškos.

Dar norėčiau pastebėti: jeigu JAV ir visą pasaulį laikas nuo laiko sudrebina masinės žmogžudystės ir priverčia apie tai kalbėti, tai, deja, nieko, gal net mūsų pačių, nesudrebina savižudybių skaičius Lietuvoje.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savizudybiu-lietuvoje-mazeja-taciau-statistika-vis-dar-bauginanti-56-247797

Tai toks pats smurtas, ir priežastys galbūt panašios, tik kitaip viskas atrodo. Mūsų žmonės "padoresni", nes nusivylę gyvenimu nežudo kitų, o tik save (liūdnai ironizuoju). O kas žino, kokia galutinė tokių mirčių statistika? Gal dar tragiškesnė negu Amerikoje?

2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Aspergerio sindromas - ir gyvenime, ir kine...

Ką gi, ką gi, šiomis dienomis turime dar du "Aspergerius", įsibrovusius į mūsų tikrovę.

Vienas jų - 20-metis Niutauno (JAV) vaikinas, nušovęs 20 vaikų, šešias mokytojas ir savo mamą. "Drovus, pamišęs dėl kompiuterinių žaidimų ir "kitoks"", neturėjęs nė vieno draugo, bet, matyt, turėjęs begales psichologinių problemų žmogus. Bene pirmą kartą radau žiniasklaidoje paminėtą Aspergerio sindromą, nors, kiek prisimenu, kai įvykdavo panašios tragedijos anksčiau, žudikas dažnai būdavo apibūdinamas kaip nors panašiai.

JAV ginklų laikymo namie politika - ne mūsų tema, bet turbūt dažnam europiečiui keistai skamba argumentai, kad kuo daugiau ginklų žmonės turės, tuo bus saugesni. Kad Amerika - keista šalis, įsitikinau pati, pamačiusi, kaip pas juos suprojektuoti oro uostai bei metro. Bet keisčiausia ir šiurpiausia - kad ginklai nugali viską ir lobistams nusispjauti, kad ginklai patenka ir į, švelniai tariant, ne visai veiksnių žmonių rankas.

Betgi mūsų tema - Aspergerio sindromas. Iš karto noriu pabrėžti, kad pats sindromas nėra nusikalstamų veiksmų ar beprotybės priežastis. Jau esu rašiusi ir galbūt verta pakartoti, kad problema kyla (ir išsiplėtoja iki tragedijos) kitur. Reikėtų paklausti, kodėl tas vaikinas grįžo į savo buvusią mokyklą? Kas dabar pasakys, kokias patyčias jis ten būdamas patyrė? O kodėl nušovė savo mamą? Gal irgi buvo už ką? O kokių sutrikimų ar psichikos ligų tas jaunuolis dar turėjo? Ar tai kam nors rūpėjo?

Beprotybės ir lengvai prieinamo ginklo derinio rezultatas - 20 žuvusių vaikų, kurių tėvus vargu ar paguos prezidento ir viso pasaulio politikų užuojautos. Tos užuojautos kažkodėl visada reiškiamos po laiko. Ir labai sunku jomis patikėti, nes kai reikia priimti sprendimus, kad tokių dalykų nebūtų - politikai vėl išsisukinėja ir vėl niekas nesikeičia. Iki kitos tragedijos.

Dar vienas "Aspergeris", kurį irgi seniai "įtarinėjau", ačiū Dievui, išgalvotas. Tai naujasis, jaunasis šių laikų detektyvas Šerlokas Holmsas, kurio nuotykius sekmadieniais rodo LRT televizija. Pats serialas man labiau panašus į šou, kuriame siekiama padaryti kuo didesnį ir galvą apsukantį įspūdį, negu į įprastinį filmą, bet Šerlokas - įdomaus veido aktorius Benedictas Cumberbatchas - demonstruoja tikrai aspergeriškai aistringą domėjimąsi nusikaltimais ir loginį mąstymą, jis geba iš detalių papasakoti apie priešais stovintį žmogų ir daro tai neįveikiamu aspergeriško tratėjimo būdu. Jis gali paniekinamu tonu pareikšti, jog neturi draugų, o santykiai su moterimis jo visiškai nedomina.

Beje, nieko naujo čia ir neparašiau. Juk Šerloko Holmso personažas su visomis savo ypatybėmis atsirado dar 19 amžiuje, tačiau filme Aspergerio sindromas pirmą kartą buvo paminėtas tik vakar :)