Sumaniam britų programišiui nustatytas Aspergerio sindromas

Per "Penki TV" interneto televiziją galima pamatyti "Reuters" vaizdo siužetą apie 19-metį britą, įsilaužusį į itin gerai apsaugotas interneto svetaines. Siužetą galima pasižiūrėti čia:




Reikia pripažinti, kad britų teisėsauga šiuo atveju veikė civilizuotai: Aspergerio sindromas tokį nusikaltimą nušviečia nauja šviesa. Viskas turėtų baigtis gerai, t.y. teisingai, kadangi vaikinas gaus visą įmanomą profesionalią pagalbą.

Literatūroje rašoma, kad interneto įsilaužėliai - AS turėtojai - paprastai veikia ne siekdami pagrobti duomenis ar pinigus, bet norėdami pademonstruoti savo išskirtinius gabumus ir pranašumus. Taip jie mato galimybę įsitvirtinti pasaulyje, nes suvokia, kad socialiniais gebėjimais ir asmenybės žavesiu to padaryti nepavyks.

Dabar britų teisėsauga budriai saugo internetą nuo šio gabaus įsilaužėlio. Kažin, o pagalvojo, ką jam reikės veikti? Negalėdamas užsiimti savo mėgstamiausia veikla dar depresija susirgs...

MBR padės labai anksti nustatyti autizmą, mano Izraelio mokslininkas

Neseniai gavau nuorodą į straipsnį tinklalapyje www.cjnews.com, ten rašoma apie Izraelio mokslininkų atliekamus autizmo tyrimus. Regis, verta kai kurias ištraukas pateikti ir lietuviškai.

Straipsnyje cituojamas profesorius Ilanas Dinsteinas, teigiantis, jog netolimoje ateityje, per penketą ateinančių metų, bus galima diagnozuoti autizmą magnetinio branduolinio rezonanso (MBR) metodu jau vienerių metų vaikams.

Weizmann'o mokslinių tyrimų institutas atlieka tyrimą, kurio metu skenuojamos vaikų nuo 12 mėnesių iki beveik ketverių metų smegenys. I.Dinsteinas sako: “Esu tikras, kad per penketą metų atsiras biologinis autizmo tyrimo būdas, sukelsiantis šioje srityje diagnostikos revoliuciją". 

Mokslininkai kai kurių tirtų vaikų smegenyse tarp pusrutulių aptiko skirtingumų, kurie, jų manymu, gali būti autizmo "pranašai". Pasak profesoriaus, vaikų, turinčių polinkį į autizmą, smegenų pusrutulių tarpusavio komunikacijai trūksta sinchroniškumo. O kuo sinchroniškumas didesnis, tuo geresni kalbos įgūdžiai, ir atvirkščiai.

I.Dinsteinas įsitikinęs, jog MBR parodys smegenų anomaliją daugiau kaip 70 proc. vaikų, turinčių autizmą, atvejų.

Mokslininkai aiškina, kad vaikai bus tiriami miegantys. Smegenys miego metu išlieka aktyvios, ir jų veiklą galima stebėti MBR įranga, nes kraujas teka į tas smegenų sritis, kuriose vyksta nervinė veikla.

Galimybė aptikti anomaliją tokių mažų vaikų smegenyse leis labai anksti diagnozuoti autizmą ir pradėti elgesio bei kitokias terapijas. Be to, šis atradimas dar kartą įrodo, jog autizmo kilmė - biologinė.

I.Dinsteinas sako: "Autizmas - toks neaiškus terminas, jo supratimas dar toks neapibrėžtas. Paklausęs psichologo, kas tai yra, niekada negausi tiesaus atsakymo".

Visuotinai sutariama, kad trys autizmo esminiai bruožai yra kalbos sunkumai, prasti bendravimo įgūdžiai bei pasikartojantis elgesys, tačiau, pasak mokslininko, jie taip skirtingai pasireiškia atskirais atvejais, kad negali būti patikimi požymiai.

Akivaizdu, kad autizmo paplitimas smarkiai auga: "Prieš 30 metų buvo vienas atvejis iš penkių tūkstančių. Šiandien, bent jau JAV, jų yra maždaug vienas iš 110,” - sako jis.

To priežastis iš dalies yra geresnis supratimas ir platesnis apibrėžimas. Pavyzdžiui, į autizmo sąvoką dabar įeina ir Aspergerio sindromas, nors čia kalba ir kalbėjimas nėra problema. O itin platų terminą "mišrūs raidos sutrikimai", pasak I.Dinsteino, vartoja profesionalai, kai nežino, kas iš tiesų yra negerai.

I.Dinsteinas įsitikinęs, kad autizmas yra smegenų sutrikimas, ir tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės pernelyg jautriai reaguoja į sensorinę informaciją, pvz., šviesą ar garsą, ir vengia jos arba dėl jos išsivysto įkyrios idėjos. Taip pat žinoma, kad viena iš priežaasčių - genetinė, kad šiuo metu yra identifikuota maždaug 100 genų, siejamų su autizmu. Mokslininkai jau moka sukelti į autizmą panašius simptomus bandomosioms pelėms sušvirkšdami medžiagos su pakeistais genais.

"Mes gimstame su per dideliu neuronų kiekiu, - sako mokslininkas. - Per pirmuosius trejus gyvenimo metus vyksta jų mažėjimo procesas". Gali būti, jog autizmas atsiranda tada, jeigu tie pertekliniai neuronai nemiršta ankstyvuoju smegenų brandos laikotarpiu.

I.Dinsteinas tikisi, kad laikui bėgant MBR padės nustatyti bei gydyti ir sensorinius autizmo aspektus. Jis mano, kad sensorinis sutrikimas turėtų būti pripažįstamas ketvirtu bendruoju autizmo požymiu.

Šalia to I.Dinsteinas dar kartą paneigė skiepų ir autizmo sąryšį. Ši teorija britų spaudoje buvo paskelbta 1998 metais, sukėlė didelę paniką, tačiau 2010 metais buvo galutinai atšaukta, jos kūrėjas neteko gydytojo licencijos. Ši teorija iš dalies buvo paremta tuo, jog autizmą esą sukelia skiepuose esantis gyvsidabris. Tačiau paaiškėjo, kad kai kuriose šalyse vakcinose gyvsidabris nebuvo naudojamas, tačiau autizmo atvejų buvo lygiai tiek pat, kiek ir kitose šalyse.

Kas yra "atsiribojęs charakteris"?

Yra tokia psichologės Genovaitės Bončkutės-Petronienės knyga "Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams" ("Versus aureus", 2008). Ji skirta, kaip suprantu, plačiosioms skaitytojų masėms. Ten, be kita ko, yra skyrius "Problemiški vaikų ir suaugusiųjų charakterio bruožai", o jame - dešimt skyrelių apie įvairius tuos bruožus.

Šio tinklaraščio "akims" užkliuvo pats pirmasis skyrelis, kuriame rašoma apie "atsiribojusį charakterį". Čia pateikiamas "ne asmenybės sutrikimo, o tik charakterio ypatumų" aprašymas: "Tai šalti, užsidarę, virtualiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Kita vertus, atsiribojusių asmenybių daug rasime tarp meno žmonių, originalių idėjų autorių"; "Tai "baltos varnos", kurie stipriai kenčia ir kuriems labai reikalinga pagalba ir supratimas". Toliau apie bendravimo stilių: "Taigi atsiribojęs žmogus gerai jaučiasi vienatvėje, o artumo bijo taip stipriai, kad dažnai net nesidomi niekuo... Kartais atsiribojęs žmogus gali elgtis ir visai neadekvačiai - pvz., juoktis per laidotuves".

Nenoriu tvirtinti, kad šie ir kiti, nepaminėti aprašymai yra kokia nors klaida ar nesąmonė. Galbūt tokie "charakteriai" ir egzistuoja. Bet šita knygelė, mano akimis, gali būti savotiškai pavojinga. "Probleminių charakterių" aprašymas remiasi psichoanalizės mokslu (tie žmonės vaikystėje patyrė kažką tokio, kas vėliau atsiliepė jų charakterio formavimuisi), arba nuvedama į tai, kad tie "probleminiai bruožai" gali net sukelti psichikos ligą.

Taigi pavojus slypi štai kur: aprašyti "atsiribojusio charakterio" bruožai labai panašūs į Aspergerio sindromo (t.y. raidos sutrikimo) bruožus ir labai lengva, neturint pakankamai žinių, juos supainioti. Vadinasi, yra pavojus, jog "atsiribojęs charakteris" gali virsti etikete, nepelnytai priklijuota žmogui, kuris turi įgimtų autistinių bruožų, nors šie nėra nei ydingo charakterio, nei psichikos sutrikimo bruožai.

Čia dar kartą galima prisiminti dvi jau seniai paneigtas doktrinas - vakarietiškąją, teigusią, jog autizmas yra vos ne charakterio bruožas, nulemtas blogo auklėjimo, šaltų tėvų ir pan. (plg. su šioje knygoje esančiomis sąvokomis "dusinanti motina", "melagingas, painus bendravimas"), arba sovietinę, pasak kurios, autizmas - tai vaikystės šizofrenija, taigi psichikos liga, gydytina vaistais (plg. su šioje knygoje esančiu teiginiu "šio tipo žmonės labiau nei kiti gali pradėti painioti fantaziją ir realybę ar net patirti tikrą psichozę" arba apibūdinimas "jaunas šizoidas").

Aišku, mano aptariama knyga yra visai apie ką kita, tačiau aš ir noriu pabrėžti, kad tas trečiasis variantas (neurologinis sutrikimas, smegenų disfunkcija ir viso to sukeliamos psichologinės problemos) kol kas neranda sau tinkamos vietos populiariosios psichologijos literatūroje.

Dar šioje knygoje tvirtinama, kad atsiribojimo priežastis - tokie žmonės yra labai jautrūs. Tačiau jautrumo priežasčių irgi gali būti įvairių. Autorė rašo, kad jį sukelia "triukšmo, judėjimo perteklius", tuo tarpu nieko neužsimenama, kad tokių žmonių pojūčiai - klausa, rega, skonis, kvapas ir lytėjimas - gali būti sutrikę ir dėl to jie nepakenčia triukšmo ar judėjimo. Taigi gali būti, kad ir vėl su psichoanalize čia nieko bendro...

Dar vienas gluminantis dalykas šioje knygoje - teiginiai, jog gilinimasis į ezoterinę literatūrą, transcendentinės meditacijos praktikavimas "pakvimpa psichikos liga". Arba kad "atsiribojęs abejingumas primena budistinį požiūrį - stengiamasi į nieką per daug neinvestuoti ir būti mažai prie ko prisirišusiam". Na, aš čia nenagrinėsiu budistinio požiūrio ar meditacijos poveikio žmogaus smegenims, tik pasitelksiu savo asmeninę patirtį: joks vaikščiojimas į poliklinikas pas "profesionalius psichologus" ir vaistų gėrimas nepadeda įveikti problemų taip, kaip tą gali padaryti tūkstantmečio žmonijos filosofinio paveldo (jogos (beje, iš jos išsivystė šiuolaikinis psichologijos mokslas ir iškart virto manipuliavimo įrankiu), vedantos, ajurvedos, budizmo ir t.t.) studijavimas ir dvasinė praktika.

Ką dar galima pasakyti apie knygą, kuriai įžangą parašė mokytoja ekspertė, mano klasiokų jau 25 metus prisimenama kaip rafinuoto psichologinio smurto specialistė? Gal tiek ir užteks.